Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Indoeuropiečių kalbos | |
Paplitimas | Europa, Pietų, Pietvakarių, Centrinė Azija, nuo XVI a. ir Amerika, Sibiras, Australija |
---|---|
Kalbų skaičius | 439 |
Kilmė | Indoeuropiečių prokalbė |
Geografinis paplitimas | |
Klasifikacija | Anatolijos, indų, iranėnų, graikų, italikų, keltų, germanų, armėnų, tocharų, slavų, baltų, albanų |
Indoeuropiečių kalboms priklauso dauguma Europos kalbų, taip pat daug kalbų pietvakarių, centrinėje ir pietų Azijoje.
Tai viena iš gausiausių kalbų šeimų, ją sudaro daugiau nei 400 kalbų, kuriomis šneka apie 3 mlrd. žmonių.
Ankstyviausius rašytinius paminklus palikusi indoeuropiečių kalba yra hetitų (XVIII a. pr. m. e.).
Indoeuropiečių kalbos skirstomos į šias kalbų grupes:
Kitos išnykusios indoeuropiečių kalbos, apie kurias labai maža duomenų ir kurios jungiamos į hipotetinę paleobalkanų kalbų grupę:
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Indoeuropiečių kalbos, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.