Marijampolė

Marijampolė – miestas pietvakarių Lietuvoje, 56 km į pietvakarius nuo Kauno.

Neoficiali Suvalkijos (Sūduvos) sostinė, taip pat Marijampolės apskrities, Marijampolės savivaldybės ir kaimiškosios seniūnijos centras. Tai septintasis pagal dydį Lietuvos miestas.

Marijampolė
   Marijampolė      Marijampolė   
Marijampolė
Marijampolės savivaldybė ir paminklas Lietuvos vardo tūkstantmečiui
Marijampolė
Marijampolė
Marijampolė
54°33′22″š. pl. 23°21′00″r. ilg. / 54.556°š. pl. 23.350°r. ilg. / 54.556; 23.350 (Marijampolė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Marijampolės apskritis Marijampolės apskritis
Savivaldybė Marijampolės savivaldybė Marijampolės savivaldybė
Įkūrimo data 1667 m.
Meras Povilas Isoda (LSDP)
Gyventojų (2023) 36 807
Plotas 35 km²
Tankumas (2023) 1 052 žm./km²
Pašto kodas centrinis LT-68001
Tinklalapis www.marijampole.lt
Marijampolė Vikiteka Marijampolė
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Marijámpolė
Kilmininkas: Marijámpolės
Naudininkas: Marijámpolei
Galininkas: Marijámpolę
Įnagininkas: Marijámpole
Vietininkas: Marijámpolėje

lenk. Maryampol, Mariampol, rus. Марiамполь

Miesto centre – Jono Basanavičiaus aikštė, Degučiuose – apskrities ligoninė. Mieste dveji globos namai (Šv. Arkangelo Mykolo ir Švč. Marijos), 3 pašto skyriai (centrinis LT-68001).

Marijampolė
Buvusi Marijampolės marijonų vienuolyno spaustuvė ir biblioteka
Marijampolė
Vytauto Didžiojo paminklas

Etimologija

Pirmasis gyvenvietės pavadinimas buvo vandenvardinis vietovardisPašešupys (pagal čia tekančią Šešupės upę), minimas nuo XVII a. 2-osios pusės. Vėliau, XVIII a. 1-ojoje pusėje pervadinta Starapole – vietovardis kilęs nuo bendrinių žodžių (stara – „senas“ + pole – „laukas“) ir aptinkamas nuo 1736 m. kaip Starepol.

Vėliau miestelio atsiradimui ir augimui esminės įtakos turėjo marijonai, todėl jų garbei gyvenvietė ir pavadinta (pridedant -polė). Kadangi n prieš p lietuvių kalboje dėsningai virsta lūpiniu m, Marijanpolė virto Marijampole. Tačiau sandas -polė nėra vienareikšmiškai aiškinamas: jis galėjo būti graikų kilmės (graikiškai polis – „miestas, pilis“), kadangi Europoje ilgą laiką buvo madinga kurti vietovardžius antikiniais pavyzdžiais (dažniausiai – dvarus, palivarkus ir pan.). Kita vertus, slaviškai pole reiškia „laukas“. Tačiau veikiausiai tikroji bus pirmesnė versija, kadangi tai asmenvardinis vietovardis (slaviška -pole galūnė būdingesnė oronimams, kilusiems nuo bendrinių žodžių), nors ankstesnis gyvenvietės pavadinimas Starapolė kilęs nuo bendrinių žodžių. Kaip ir Budapešto atveju, upė (šiuo atveju Jevonis) skyrė Starapolę ir Marijampolę kaip dvi atskiras gyvenvietes, kurios ilgainiui susijungė. Vincas Kudirka XIX a. pabaigoje raštuose mini miestą kaip Senapilė (plg. dabartinis Kudirkos Naumiestis vadintas Naupile). XX a. tarpukariu norminė lytis buvo Mariampolė.

1955 m. balandžio 9 d. LTSR AT įsaku Marijampolė buvo pervadinta Kapsuku lietuvių komunistų veikėjo Vinco Mickevičiaus-Kapsuko garbei (pastarasis reiškia „jaunas kapsas“; Vincas Mickevičius taip aiškindavo: „jeigu Vincas Kudirka-Kapsas, tai aš tik Kapsukas“). 1989 m. kovo 21 d. LSSR AT prezidiumo įsaku miestui vėl sugrąžintas Marijampolės vardas, vadovaujantis gyventojų referendumo rezultatais.

Geografija

Marijampolė išsidėsčiusi 2050,7 ha žemės plote. Šešupė miestą skiria į dvi dalis, kurias jungia 6 tiltai. Didžioji miesto dalis yra dešiniame upės krante. Atstumas nuo Vilniaus – 139 km, nuo Klaipėdos – 236 km. Mieste iki 2023 m. buvo 3 seniūnijos: Degučių seniūnija, Mokolų seniūnija, Narto seniūnija. 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsteigta nauja Marijampolės miesto seniūnija.

Miesto dalys

Susisiekimas

Iš šiaurės į pietus tęsiasi geležinkelis, yra Marijampolės geležinkelio stotis.

Per miestą eina pagrindinis kelias:

Vakarų pusėje pagrindinį miesto kelią aplenkia:

Taip pat vakarinėje dalyje, miesto pagrindinis kelias virsta:

Pietuose eina keliai:

Žymesni tiltai:

Istorija

Marijampolė 
Marijampolės 1831 m. sukilimo mūšis
Marijampolė 
Marijampolės turgaus aikštė iš paukščio skrydžio, ketvirtas dešimtmetis
Marijampolė 
Centrinė miesto aikštė, ketvirtas dešimtmetis

Miesto apylinkės dar iki viduramžių pabaigos buvo gyvenamos jotvingių genties. Juos mena Šešupės ardomas Marijampolės piliakalnis ir greta Marijampolės stūksantis Kumelionių piliakalnis. Manoma, kad iki XVI a. dabartinio miesto vietoje buvo miškai, į kuriuos kolonistai pradėjo kraustytis tik XVI a. Kolonizaciją galėjo paspartinti rusų invazija į Lietuvą 1655 m., kadangi pabėgėliai nuo rusų ieškojo prieglaudos Sūduvos miškuose.

Įprasta manyti, kad Marijampolė įkurta 1667 m. (remiantis istoriko ir kunigo Jono Totoraičio „Sūduvos Suvalkijos istorija“; kaimas minimas Kauno pavieto mokesčių sąraše). Ji kildinama iš Pašešupio kaimo, kuris buvo dabartinės J. Basanavičiaus aikštės vietoje ir priklausė Prienų seniūnijai. Tačiau dar 1662 m. įrašuose nurodoma, kad 16591661 m. buvo mokami mokesčiai kariuomenės reikalams nuo Pašešupio valdos laikytojo Adomo Narbuto ir jo žmonos. Be to, rasta dokumentų, dar 1626 m. mininčių Pašešupio kaimą.

Šiaurės karo metu 1701 m. Marijampolės apylinkės buvo nusiaubtos ir po Prienų pilies sugriovimo į nuošalesnę vietą prie Šešupės atsikraustė grafo G. Butlerio giminė, kuri 1717 m. netoli kaimo įkūrė Kvietiškio dvarą ir tapo miestelio įkūrimo iniciatoriumi. Prienų seniūnui Pašešupio vardas nepatiko, todėl jį pervadino Starapole (minima nuo 1736 m.). Besikuriant Starapolei netoliese ėmė augti kitas miestelis (nuo 1756 m. minimas kaip Marijampolė), kurį pastačiusi bažnyčią įkūrė grafienė Pranciška Ščiukaitė-Butlerienė. 1750 m. Prienų seniūnė grafienė P. Butlerienė iš marijonų vienuolyno išrūpino Starapolei kunigą ir tarp Šešupės bei Jevonio upių pastatė vienuolyną su bažnyčia. XVIII a. bažnytkaimis išaugo į prekybinį miestelį.

Marijampolė 
Paminklas tremtiniams Marijampolėje

Pastačius marijonų vienuolyną, miestelis pavadintas Marijampole, kuri minima nuo 1756 m. Dvaras ir kaimas susijungė, 1792 m. vasario 23 d. ATR valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė Magdeburgo savivaldos teisių privilegiją ir herbą. 1812 m. gruodžio 5 d. pro Marijampolę grįždamas į Varšuvą pravažiavo imperatorius Napoleonas Bonapartas. 1829 m. baigtas tiesti Peterburgo–Varšuvos plentas (su atšaka į Karaliaučių). 1831 m. sukilimo metu 1831 m. balandžio 22 d. įvyko Marijampolės mūšis. 1863 m. sukilimo metu prie Marijampolės vyko aršios dalgininkų kovos su caro kariuomene. XIX a. pabaigoje Marijampolė – miestas, Suvalkų gubernijos Marijampolės apskrities centras.

Marijampolė garsi savo šimtamete gimnazija, kurioje mokėsi tautinio atgimimo žadintojai Jonas Basanavičius ir Vincas Kudirka. Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu aktyviai veikė „Varpo“ platintojai, susibūrę į slaptą „Sietyno“ organizaciją. 1918–1925 m. veikė Marijampolės realinė gimnazija, garsėjusi liberalizmo ir laisvamanybės idėjomis. Marijampolė nuo senų laikų yra švietimo centras, tarpukario laikotarpiu čia veikė ne viena leidykla, kuria rūpinosi vienuoliai marijonai.

Tarpukariu nutiestas geležinkelis Kazlų Rūda–Šeštokai, 1926 m. pastatyta Marijampolės geležinkelio stotis (architektas Edmundas Alfonsas Frykas). 1931 m. AB „Lietuvos cukrus“ Marijampolėje pastatė cukraus fabriką, kuris ilgą laiką buvo pagrindinis pramonės objektas. 1936 m. įkurtas „Šešupės“ audimo fabrikas.

19401941 m. sovietų valdžia ištrėmė kelis šimtus Marijampolės apskrities gyventojų. Pirmosiomis Antrojo pasaulinio karo dienomis miestas buvo bombarduotas, prie Šešupės vokiečiai sušaudė žydų tautybės asmenis. 1944 m. gegužės 15 d. SS išformavo nepaklususį generolo Povilo Plechavičiaus vietinės rinktinės padalinį – 2 tūkst. karo mokyklos kursantų.

Sugrįžus frontui SSRS armijos kontražvalgyba „SMERŠ“ Marijampolėje represavo apie 500 asmenų. Pokaryje apylinkėse veikė partizanų „Tauro“ apygardos būriai. Sovietmečiu miestas buvo industrializuotas ir gerokai išaugo, buvo pervadintas LKP lyderio Vinco Kapsuko garbei – Kapsuku, siekiant panaikinti religinį atspalvį miesto pavadinime.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu pastatytas didelis pramonės automatų gamybinis susivienijimas, putliųjų verpalų fabrikas, pieno konservų kombinatas, automobilių remonto gamykla, grūdų produktų kombinatas, įkurtas agroprekybinis sovietinis ūkis-technikumas. Pastatyti Degučių, Mokolų ir Draugystės mikrorajonai, poilsio parkas, 10 aukštų viešbutis „Sūduva“ (archit. Aldona Kačerauskaitė), universalinė parduotuvė „Gulbė“ (archit. A. Kačerauskaitė), naujas paštas (archit. J. Putna), kraštotyros muziejus.

1977 m. kovo 30 d. miestas tapo respublikinio (nebe rajoninio) pavaldumo miestu. 1997 m. gruodžio 18 d. patvirtintas naujasis Marijampolės herbas.


Administracinis-teritorinis pavaldumas
1667 m. ? Kauno apskritis
1717 m. Prienų seniūnija ?
17951807 m. ? Marijampolės apskrities centras Naujoji Rytų Prūsija
18071815 m. ? Varšuvos kunigaikštystė
18161837 m. ? Augustavo vaivadija
18371867 m. ? Augustavo gubernija
18671915 m. ? Suvalkų gubernija
1919 m. Marijampolės valsčiaus centras
19191931 m. ?
19311950 m. Marijampolės valsčiaus centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas Marijampolės rajono centras Kauno sritis
19531955 m.
19551977 m. Kapsuko rajono centras
19771989 m. ? respublikinio pavaldumo miestas, Kapsuko rajono centras
19891995 m. ? respublikinio pavaldumo miestas, Marijampolės rajono centras
19952000 m. ? Marijampolės rajono savivaldybės centras Marijampolės apskrities centras
20002002 m. Marijampolės seniūnijos centras Marijampolės savivaldybės centras
20022023 m. 3 miesto seniūnijos (Degučių seniūnija, Mokolų seniūnija, Narto seniūnija), Marijampolės seniūnijos centras

Architektūra ir kultūra

Marijampolė 
Marijampolės laidojimo namai

Marijampolėje veikia kelios bažnyčios: Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo mažoji bazilika, greta – Šv. Jurgio (marijonų) vienuolynas, Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia (XIX a. pabaiga), priklausančios Vilkaviškio vyskupijai, Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčia, stačiatikių Marijampolės Švč. Trejybės cerkvė, priklausanti Marijampolės Švč. Trejybės parapijai. P. Butlerienės g. stovi buvę žydų maldos namai – Marijampolės sinagoga, Kauno g. – Marijampolės didžioji sinagoga. 2014 m. pastatyta Marijampolės Palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II bažnyčia.

Senose miesto kapinėse stovi antkapinis paminklas rašytojai Žemaitei, R. Juknevičiui ir kitiems Lietuvai nusipelniusiems žmonėms. Vytauto g. stovi paminklas Ldk Vyteniui (stovėjo dar tarpukariu, atstatytas 2009 m. kovo 7 d., skulptorius Julius Narušis), o miesto parke – dar keli paminklai. 2010 m. pagrindinėje miesto aikštėje pastatytas paminklas lietuvių kalbai, tautai ir Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui atminti (skulptorius Kęstutis Balčiūnas).

Marijampolėje Vytauto g. veikia „Tauro“ apygardos partizanų ir tremties muziejus, kitoje Vytauto gatvės pusėje, miesto parke, yra skulptoriaus A. V. Ambraziūno paminklas „Tauro“ apygardos partizanams. Miesto centrinėje dalyje yra Kultūros centras, jame įrengta Stankūnienės dailės galerija. Vienas iš miesto parkų – Pašešupio parkas – gamtos paveldo objektas. Veikia mieste vienintelis kino teatras „Spindulys“.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Marijampolė 
Marijampolės dramos teatras
Marijampolė 
Kultūros rūmai
Marijampolė 
Marijampolės kolegija

Marijampolėje veikia šios valstybinės švietimo įstaigos:

Kitos:

Sportas

Futbolas

Krepšinis

Gyventojai

Marijampolė 10-oje vietoje pagal Baltijos valstybių etninių (lietuvių, latvių, estų) gyventojų kiekį.

Marijampolė 
Marijampolė 
Demografinė raida tarp 1800 m. ir 2021 m.
1800 m. 1823 m. 1844 m. 1896 m. 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1931 m. 1939 m. 1959 m.sur. 1966 m.
1 178 1 200 2 924 4 212 6 777 9 488 9 991 15 768 19 621 25 820
1970 m.sur. 1974 m. 1976 m. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 1991 m. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2021 m.sur. -
29 073 32 700 35 600 38 824 50 600 52 100 48 675 41 206 36 727 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus.


Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 41 051 žmonės:

2001 m. gyveno 48 675 žmonės:

1923 m. gyveno 9 488 žmonės:

1897 m. gyveno 6 737 žmonės:

Žymūs žmonės

Marijampolės senosiose kapinėse palaidota rašytoja Žemaitė, poetas Petras Arminas-Trupinėlis, užnemunės istorijos autorius kun. Jonas Totoraitis, nepriklausomybės kovų dalyviai. Už kapinių tvoros ant Šešupės kranto pastatyti kryžiai – meno dirbiniai Lietuvos partizanų atminimui.

Miestai-partneriai

Pramonė

Nuo 1977 m. mieste veikia „Marijampolės pieno konservų“ kombinatas. Pietrytiniame miesto pakraštyje – seniausias Lietuvoje cukraus fabrikas (dab. „ARVI“ priklausantis „Lietuvos cukrus“). Savo veiklą vykdo pakavimo įmonė AB „Fasa“. Nuo 1998 m. savo veiklą pradėjo ir vykdo duonos, užkandžių ir šaldytų gaminių kompanija UAB „Mantinga“. 2011 m. šalia miesto įkurta Marijampolės LEZ. Metalo apdirbimo pramonės įmonės – UAB „STEVILA“, UAB „CIE LT Forge“, UAB „Pakma“.

Šaltiniai

  • Marijampolė. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 149 psl.

Literatūra

  • Mažoji medinė Marijampolės krašto architektūra (sud. Danutė Katkuvienė, Romas Linionis). – Marijampolė: Piko valanda, 2008. – 164 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-642-67-1
  • Senoji Marijampolė fotografijose: fotoalbumas (sud. Valentinas Juraitis). – Vilnius: Žemės trauka, 2011. – 136 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-810-06-3

Nuorodos

Tags:

Marijampolė EtimologijaMarijampolė GeografijaMarijampolė IstorijaMarijampolė Architektūra ir kultūraMarijampolė Švietimo ir ugdymo įstaigosMarijampolė SportasMarijampolė GyventojaiMarijampolė Miestai-partneriaiMarijampolė PramonėMarijampolė ŠaltiniaiMarijampolė LiteratūraMarijampolė NuorodosMarijampolėKaunasLietuvaLietuvos miestasMarijampolės apskritisMarijampolės savivaldybėMarijampolės seniūnijaSuvalkija

🔥 Trending searches on Wiki Lietuvių:

Sutvirtinimo sakramentasJogailaUrbanizacijaĮvardisEnergijaLietuvos nacionalinis radijas ir televizijaVilniaus šv. Onos bažnyčiaEurolygaLygiakraštis trikampisŠaltasis karasMarc ChagallPietų Afrikos RespublikaAtomasPaprastasis kurklysBarbarosos operacijaJustinas MarcinkevičiusKretaJėzus KristusDiemedisŠvedijaSlovėnijaPažyminysJonas Žemaitis-VytautasBooking.comNerisGoogleAdolf HitlerKlaipėdos kraštasBaltijos valstybėsKonstitucijaDisleksijaUzbekijaTarptautinė vaikų gynimo dienaDonatas BanionisDurbės mūšisArūnas ValinskasAleksandras LukašenkaĄžuolasGeoterminė energijaTėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokrataiKorundasMarijampolėŽvaigždynasRomas KalantaViktorija Čmilytė-NielsenLNKDoriano Grėjaus portretasKaty PerryKirgizijaIsaac NewtonElektrinė varžaDalyvis (gramatika)Trečiasis ReichasErkėsLietuvos komunistų partijaAna StarovoitovaAusisLatvijaPlienasDrąsos keliasGediminaičių dinastijaVėjo nublokšti (1939 filmas)MedianaMineralasAbiejų Tautų Respublikos padalijimaiPasaulio gyventojaiOdaKatėReferendumasLietuvos upėsSwedbankMarilyn MonroeAustralija (žemynas)🡆 More