Vincas Kudirka: Lietuvos himno autorius, laikraščio „Varpas“ redaktorius

Vincas Kudirka
Gimė	1858 m. gruodžio 31 d. Paežeriai, Vilkaviškio apskritis, Lenkijos Kongreso karalystė, Rusijos imperija
Mirė	1899 m. lapkričio 16 d. (40 metų) Naumiestis, Suvalkų gubernija, Lenkijos Kongreso karalystė, Rusijos imperija
Palaidotas (-a)	Meištų kapinėse
Tėvas	Motiejus Kudirka
Motina	Elžbieta Jasulevičiūtė
Veikla	prozininkas, poetas, kritikas, visuomenės veikėjas
Alma mater	1889 m. Varšuvos universitetas
Žinomas (-a) už	LR nacionalinio himno autorius, laikraščio „Varpas“ redaktorius
Vikiteka	Vincas Kudirka

gruodžio 31 d. Paežeriuose, Paežerių valsčius, Vilkaviškio apskritis – 1899 m. lapkričio 16 d. Naumiestyje) – Lietuvos gydytojas, prozininkas, poetas, publicistas, kritikas, vertėjas, varpininkas, laikraščio „Varpas“ redaktorius, vienas iš lietuvių tautinio sąjūdžio ideologų. Lietuvos himno autorius.

Mokėsi Paežerių pradžios mokykloje, kur pasižymėjo visokeriopais gabumais. 1871 metais baigęs pradžios mokyklą, įstojo į Marijampolės gimnaziją.

Įgimti meniniai ir intelektualiniai gabumai atsiskleidė jau mokykloje, gimnazijoje taip pat labai lengvai sekėsi mokytis. Buvo meno mėgėjas ir salonų šokėjas, linkęs į lenkišką kultūrą. Baigęs šešias klases, tėvo verčiamas, įstojo į Seinų kunigų seminariją. Čia jis mokėsi dvejus metus ir buvo pašalintas dėl „pašaukimo stokos“.

Nebaigęs seminarijos, grįžo į Marijampolės gimnaziją, ją baigė 1881 m. ir tais pat metais įstojo į Varšuvos universitetą. Iš pradžių studijavo filologiją, po metų perėjo į Medicinos fakultetą. Mokėsi su dvejų metų (1885–1887) pertrauka dėl politinės bylos, studijas baigė 1889 m.

Pirmas lietuviškas V. Kudirkos kūrinys buvo 1885 m. „Aušroje“ išspausdintas nereikšmingas satyrinis eilėraštis „Dėl ko žydai nevalgo kiaulienos?“. Tais pačiais metais dėl Karlo Markso „Kapitalo“ perrašymo hektografavimui buvo suimtas, kalintas ir pašalintas iš Varšuvos universiteto Medicinos fakulteto. 1887 m. vėl grįžo į universitetą, kurį baigė 1889 m. Dalyvavo Proletariato partijos veikloje. 1888 m. įkūrė nelegalią Varšuvos lietuvių studentų draugiją „Lietuva“. Draugija 1889 m. pradėjo leisti „Varpą“, kurį redagavo kelerius metus ir jame rašė skiltį „Tėvynės varpai“.

Nuo 1890 m., greta „Varpo“, V. Kudirkos iniciatyva buvo leidžiamas ir valstiečiams skirtas laikraštis „Ūkininkas“. Gyvenimo pabaigoje „Varpo“ redagavimas visiškai perėjo į jo rankas.

1890–1894 m. dirbo gydytoju Šakiuose. Tuo metu jau sirgo tada dar nepagydoma liga – džiova. Šakiuose subūrė styginių instrumentų ansamblį, susipažino su jauna našle V. Kraševskiene, kuri tapo ištikima ir mylima drauge, vėliau globojusia pasiligojusį rašytoją.

1895 m. dėl lietuviškos veiklos suimtas, bet greit paleistas. Sveikatai silpnėjant, 1895 m. išvyko į Sevastopolį. 1896 m. pavasarį grįžo į Lietuvą.

Nors mirė būdamas tik 40-ies metų, per palyginti trumpą laiką jo sukurti darbai buvo nepaprastai reikšmingi. Palaidotas Meištų kapinėse.

Nuo gimnazijos laikų rašė eiles, leido pašaipūnišką laikraštėlį. Vėliau eilėraščiai tapo Lietuvos ateities vizijomis, kovos manifestais. Savo ir kitų Lietuvos poetų eiles išanalizavo ir aprašė poetikos traktate „Tiesos eilėms rašyti“. Jame apibūdino lietuviškos eilėdaros trūkumus, nurodė silabotonikos perspektyvas.

Satyrose jungiami minties poezijos, simbolių ir alegorijų bei absurdo elementai, sintetinamas publicisto akylumas, kritiškumas, gyvenimo filosofo polinkis abstrahuoti, išreikšti esmę aforizmu ar moraliniu imperatyvu. V. Kudirka turėjo vertėjo talentą – Ivano Krylovo pasakėčių vertimai nepranokstami net dabar. Alegorija, poezija ir komedija jo kūryboje visuomet kartu.

Poezija

1885 m. „Aušroje“ išspausdino pirmąjį eilėraštį-sekimą „Dėl ko žydai nevalgo kiaulienos“. Kiek vėliau, 1888 m., „Lietuviškajame balse“ buvo išspausdinti originalūs eilėraščiai „Gražu, gražiau ir gražiausia“, „Kregždelė“, verstiniai eilėraščiai „Motinai“ (pagal K. Junošą), „Troškimas“.

Patriotinės tematikos eilėraštis „Gražu, gražiau ir gražiausia“ yra improvizacija Lietuvos draugijos įkūrimo proga. V. Kudirka mėgo rašyti proginius eilėraščius, jie dažniausiai būdavo didaktinio turinio. Šiame eilėraštyje raginama vienytis ir dirbti vardan Lietuvos, žadinami kilnūs jausmai motinai, gimtajai žemei, skatinama siekti tėvynės garbės. Lietuvių būreliui priešinama svetimųjų apsuptis, suformuluojama kilnaus gyvenimo maksima („Gražiausia vienok esti akimis matyti, / Kada širdims ir žodžiams ir darbai atsako“) ir tobulo gyvenimo siekinys („Kad visi tie lietuviai patys, nevaryti, / Savo tėvynės garbei ne'pželdina tako“). Tokia buvo ir eilėraščio autoriaus laisvai pasirinkta gyvenimo užduotis – skatinti, vienyti, pačiam dirbti. Eilėraščio struktūra ir sąvokų gradacija – griežta, logiška. Būdvardis gražu trijose strofose laipsniuojamas iki superliatyvo: gražu, gražiau, gražiausia. Eilėraščio retorika paremta moraliniais imperatyvais, liepimu, raginimu veikti tėvynės labui.

Satyros

1895–1898 m. sukūrė keturias satyras, kurias išspausdino „Varpe“. Tai „Viršininkai“ (1895 m.), „Lietuvos tilto atsiminimai“ (1896 m.), „Cenzūros klausimas“ (1898 m.) ir „Vilkai“ (1898 m.). Jis yra žymiausias ne tik XIX a. komiškos prozos autorius. Būdamas visuomenės žmogus, V. Kudirka turėjo iš ko semtis prototipų, situacijų, siužetų ir sukūrė nepamirštamus caro valdininkų – Kruglodurovo, Rylosujevo, Izvergovičiaus, Vziatkovičiaus personažus prilygstančius gogoliškiems ar net pranokstančius juos.

• Buvo pavaizduotas ant 500 litų banknoto.

Jo vardu pavadinta:

• Kudirkos Naumiestis
• Kauno Vinco Kudirkos vidurinė mokykla
• Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazija
• Radviliškio Vinco Kudirkos pagrindinė mokykla
• Šiaulių Vinco Kudirkos pagrindinė mokykla
• Lietuvos švietimo Vinco Kudirkos draugija
• Kauno Vinco Kudirkos biblioteka
• Vinco Kudirkos premija
• Vinco Kudirkos aikštė
• Vinco Kudirkos tiltas
• Vinco Kudirkos gatvė Vilniuje
• Vinco Kudirkos vardu vadinami akmenys: Plokščiuose (Šakių raj.), Kluoniškiuose (Kauno raj.).

Muziejai

• Vinco Kudirkos muziejus Kudirkos Naumiestyje.
• Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus Paežeriuose.

• Julius Būtėnas. Vincas Kudirka: biografinė apybraiža. Kaunas, 1937; 2 leid. Vilnius: Vyturys, 1988.
• Vytautas Kavolis. Žmogaus genezė: psichologinė Vinco Kudirkos studija. Čikagos lietuvių literatūros draugija, 1963; 2 leid. Vilnius: Vyturys, 1997.
• Regina Koženiauskienė. Būkim šviesos ir tiesos vaikai: Vinco Kudirkos jubiliejinė studija. Vilnius: Šviesa, 2007.
• Aleksandras Merkelis. Didysis varpininkas Vincas Kudirka. Čikaga: Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno jaunimo fondas, 1989.
• Vytautas Landsbergis. Vincas Kudirka – Lietuvos darbininkas ir muzikas: studijos ir pabiros. Vilnius: Jungtinės spaudos paslaugos, 2012.

Vikicitatos

Wiki Lietuvių 

Puslapis Vikicitatose –

Vincas Kudirka

• Jonas Aistis. Ir šviesa ir tiesa : Vinco Kudirkos sukakčiai. // Aidai, 1958 m., nr. 9 - 388 psl.
• Jonas Žilevičius, L.M. Dr. Vincas Kudirka - pirmoji lietuviškos muzikos kregždė
• Lietuvių literatūros antologija. Vincas Kudirka: Laisvos valandos
• Knygnešys Vincas Kudirka