Būdvardis

Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios?

Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu). Būdvardžio kategorijos raida tęsėsi indoeuropiečių kalbų dialektuose. Seniausią būdvardžio kaitymo giminėmis raidos etapą rodo hetitų kalba, kurioje ši kalbos dalis turi 2 giminių formas – bendrąją ir bevardę.

Prūsų kalboje išlikus bevardės giminės daiktavardžiams buvo vartojami ir bevardės giminės būdvardžio pažyminio funkcija (stae neu-wenen Testamenten „tas naujasis Testamentas“). Latvių kalboje įvardžių galūnes perėmė ne tik būdvardžiai, bet ir daiktavardžiai (visoje vyriškos giminės vardažodžių sistemoje yra pronominalinis linksniavimas, plg.: vyr. g. vns. naud. liet. geram tėvui, latv. labam tēvam, vns. viet. liet. gerame tėve, dgs. vard. liet. geri tėvai, latv. labi tēvi, dgs. naud. liet. geriems tėvams, latv. labiem tēviem). Senovės indoeuropiečių kalbose (hetitų, sanskrite, senovės graikų, lotynų) išlikęs senovinis nominalinis linksniavimo tipas, būdingas tiek daiktavardžiams, tiek būdvardžiams.

Dalyje kalbų, pavyzdžiui, japonų, sintaksine prasme būdvardžių nėra, juos atstoja modifikuotos kitos kalbos dalys.

Būdvardžių sintaksė

Sakinyje dažniausiai eina pažyminiu, pvz., Margos rudens dienos slinko pro didžiulį svetainės langą ir tariniu, pvz., Visur žalia.

Būdvardžių morfologija

Morfologiniai būdvardžio požymiai skirtingose kalbose yra nevienodi. Senovės indoeuropiečių kalbose (sanskrito, lotynų) buvo linksniuojami panašiai kaip daiktavardžiai, tačiau daugelis dabartinių kalbų (prancūzų, armėnų) jų nelinksniuoja. Baltų, germanų ir dalies slavų kalbų būdvardžiai tam tikruose linksniuose turi įvardines galūnes. Daugelyje kalbų yra laipsniuojami. Kai kuriose kalbose, taip pat ir lietuvių, derinami su daiktavardžiais. Lietuvių kalboje kaitomi giminėmis, skaičiais.

Morfologiniai požymiai lietuvių kalboje

Kalbos dalis Pavyzdžiai Skyrius Rūšis Linksnis Skaičius Giminė Laipsnis Laikas Nuosaka Asmuo
Būdvardis tylus, svajingas paprastieji / įvardžiuotiniai /kokybinis / santykinis V. / K. / N. / G. / Įn. / Vt. / Š. vns. / dgs. mot. / vyr. / beasmenė nelyginamasis / aukštesnysis / aukščiausias

Būdvardžių skirstymas

  • Paprastasis būdvardis (naujas, tyras)
  • Įvardžiuotinis būdvardis (naujasis, tyrasis)
    Įvardžiuotinių būdvardžių (taip pat skaitvardžių, įvardžių) vienaskaitos galininke ir daugiskaitos kilmininke rašome po 2 nosines, pvz.: naująjį, naująją, aukštesnįjį, aukštesniąją, aukščiausiąjį, aukščiausiąją, naujųjų, aukštesniųjų, aukščiausiųjų. Įvardžiuotinių formų būdvardžiai neturi, jei yra priesaga -inis, -inė, pvz.: medinis, medinė. Įvardžiuotinių būdvardžių moteriškosios giminės vienaskaitos įnagininke ir daugiskaitos galininke priešpaskutinis balsis rašomas su nosine (ąja, ąsias), pvz.: naująja, geresniąja, geriausiąja, naująsias, geresniąsias, geriausiąsias. Tavąja pirmąja geriausiąja vyšnia, tavąsias pirmąsias geriausiąsias vyšnias. P.s. Geresnes, nes geresnė, bet – geresniąsias, geriausiąsias, nes geresnioji, geriausioji. Jokiame linksniuojamajame būdvardyje negali būti nosinių naudininko, vietininko bei šauksmininko linksniuose, pvz.: mažajai gerajai seseriai, jaunesniajai pusseserei ir vyriausiajai jų draugei didžiajame kambaryje teko žaisti.

Būdvardžių kaityba

Kaityba linksniais

Būdvardžiai linksniuojami septyniais linksniais:

Linksnis Sutrumpinimas Klausimas Pavyzdys vns. Pavyzdys dgs.
Vardininkas V., vard. koks?, kokia? ramus, rami ramūs, ramios
Kilmininkas K., kilm. kokio?, kokios? ramaus, ramios ramių
Naudininkas N., naud. kokiam?, kokiai? ramiam, ramiai ramiems, ramioms
Galininkas G., gal. kokį?, kokią? ramų, ramią ramius, ramias
Įnagininkas Įn., įnag. kokiu?, kokia? ramiu, ramia ramiais, ramiomis
Vietininkas Vt., viet. kokiame?, kokioje? ramiame, ramioje ramiuose, ramiose
Šauksmininkas Š., šauksm. ramus!, rami! ramūs!, ramios!

Kaityba giminėmis

Būdvardis kaitomas giminėmis (vyriškoji, moteriškoji, bevardė arba bendroji). Bevardė giminė nekaitoma ir nederinama su daiktavardžių linksniais, giminėmis, skaičiais, pvz.: maža, kas nauja, kas gera. Bevardės giminės būdvardžiai galūnėje neturi nosinių, pvz.: gera, šilta.

Vyr. gim. Mot. gim. Bevardė gim.
tylus tyli tylu
garsus garsi garsu

Kaityba laipsniais

Būdvardžių formos, kurios rodo skirtingą tos pačios ypatybės kiekį, vadinamos būdvardžių laipsniais. Yra trys pagrindiniai ir du nepagrindiniai laipsniai :

  • Nelyginamasis (gražus, graži)
  • Aukštėlesnysis su priesagomis ėl, esn (gražėlesnis, gražėlesnė).
  • Aukštesnysis su priesaga esn (gražesnis, gražesnė).
  • Aukščiausias su priesaga iaus (ramiausias, ramiausia).
  • Visų aukščiausias su žodžiais visų, pačių, pats, pati, patys
Nelyginamasis Aukštėlesnysis Aukštesnysis Aukščiausias Visų aukščiausias
nelaimingas nelaimingėlesnis nelaimingesnis nelaimingiausias pats nelaimingiausias
gailestinga gailestingėlesnė gailestingesnė gailestingiausia pati gailestingiausia

Ne visi būdvardžiai yra laipsniuojami. Būdvardžiai, reiškiantys tokias ypatybes, kurių daiktai negali turėti didesnio ar mažesnio kiekio, laipsnių neturi: medinis, basas, pėsčias, batuotas, mėsiškas.

Būdvardžių daryba

Su priesagomis: laimė – laimingas, ūsai – ūsuotas.

Jei būdvardžiai padaryti su priešdėliais apy-, po-, tai vardininko linksnyje yra galūnė ė, pvz.: apygerei – apygerė, pojautrei – pojautrė. Pvz., Apyjaunei moteriai ir jos jaunesnei (jaunesnė) dukteriai teko skubėti. Apypigei skarelei trūko pinigų. Bet Apypigiai (kaip?) nusipirkau apygražę skarelę. Jaunylei (jaunylė) seseriai teko pirkti apynaujes basutes.

Būdvardžiai paprastai vartojami su daiktavardžiais ir derinami su jais, t. y. vartojami tuo pačiu linksniu, skaičiumi ir gimine, kaip atitinkami daiktavardžiai.

Šaltiniai

Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas būdvardis

Tags:

Būdvardis Būdvardžių sintaksėBūdvardis Būdvardžių morfologijaBūdvardis Morfologiniai požymiai lietuvių kalbojeBūdvardis ŠaltiniaiBūdvardisKalbos dalis

🔥 Trending searches on Wiki Lietuvių:

Transliacija (biologija)Liublino unijaPetras IGroteskasNeuronasVincas Mykolaitis-PutinasPiramidė (geometrija)Pasaulinis vandenynasŽalčialunkisLitosferaActo rūgštisMėnulio fazėEgidijus DragūnasKirgizijaKepeno klimato klasifikacijaKrypties koeficientasKazys GriniusJonas BasanavičiusŠvedijaMitozėKuveitasVokietijaGintarė JautakaitėKaralystė (biologija)KubaTauragėAlbanijaVabzdžiaiGrenlandijaGoogle MapsEgiptasAlgirdas BrazauskasInfekcinė ligaAlgirdasEdgaras JankauskasAfganistano karas (1979–1989)Lietuvos klimatasMetaforaDalyvis (gramatika)Eifelio bokštasDzūkijaDunojusJosifas StalinasDalmuoStasys Povilaitis (1947)Rūta MeilutytėHerkus MantasLiudvikas XIVGražina (poema)SuvalkijaLygiašonis trikampisDirbtinis intelektasDvigeldžiaiSlėgisDarnaus vystymosi tikslaiLietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienaLietuvos vyrų krepšinio rinktinėFunkcinis stiliusLatvijos nacionaliniai simboliaiArūnas Valinskas jaunesnysisUpėUpės deltaTomas OkmanasPeriodinė elementų lentelėEuropos ParlamentasMonosacharidaiGabrielė Petkevičaitė-BitėVarlės1922 m.Zoli ÁdokLietuvos Didžioji KunigaikštystėEstijaElektrinė įtampaKerpėsApvalinimas🡆 More