Liudvinavas

Kitos reikšmės – Liudvinavas (reikšmės).

Liudvinavas
Liudvinavas
54°28′55″š. pl. 23°21′22″r. ilg. / 54.482°š. pl. 23.356°r. ilg. / 54.482; 23.356 (Liudvinavas)
Apskritis	Marijampolės apskritis
Savivaldybė	Marijampolės savivaldybė
Seniūnija	Liudvinavo seniūnija
Gyventojų (2021)	843
Vikiteka	Liudvinavas
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Liudvinãvas Kilmininkas: Liudvinãvo Naudininkas: Liudvinãvui Galininkas: Liudvinãvą Įnagininkas: Liudvinavù Vietininkas: Liudvinavè
Istoriniai pavadinimai	rus. Людвиново, lenk. Ludwinów

Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Tai stačiakampio plano miestelis. Stovi medinė Liudvinavo Šv. Liudviko bažnyčia (pastatyta 1730 m., perstatyta 1975 m.; joje yra dailės paminklų), veikia Liudvinavo Kazio Borutos gimnazija, vaikų darželis, biblioteka, kultūros namai, pašto skyrius (LT-69022), pirminės sveikatos priežiūros įstaiga – Liudvinavo ambulatorija, hidroelektrinė. Vyksta Šv. Liudviko atlaidai, švenčiami kasmet paskutinį rugpjūčio mėnesio sekmadienį.

Iki XVIII a. pradžios vadinosi Trobomis, kurį laiką ir Sūduoniais. Dabartinį miestelio vardą suteikė didikas Liudvikas Konstantinas Pociejus, įkūręs gyvenvietę. Pavadinimas yra su priesaga -avas – Ludwinow randamas jau 1744 m. Alvito dekanato parapijų sąraše. Tačiau lieka neaišku, kodėl susiformavo pavadinimas Liudvinavas, o ne Liudvikavas. Kaip bebūtų, tai yra dvarininkinis vietovardis.

Miestelis įsikūręs prie Šešupės ir Sūduonios santakos, įsiterpęs tarp Liudvinavo ir Paežerių ežerų bei Šešupės. Pietvakariuose telkšo Liudvinavo ežeras ir Paežerių ežeras, apylinkėse yra Liudvinavo kalvagūbris (110–127 m virš jūros lygio). Į šiaurės rytus nuo miestelio įkurtas Dovinės vingio parkas Šešupės vingyje, jame įrengta lauko treniruoklių zona, futbolo aišktė, teniso kortai.

Į pietvakarius nuo Liudvinavo yra Liudvinavo piliakalnis. Punios girioje buvusi medžiotojų sustojimo ir nakvynės vieta iki XVIII a. pradžios vadinosi Trobomis (kurį laiką ir Sūduoniais). Vėliau čia kūrėsi kaimas, kurį miesteliu pertvarkė didikas, Vilniaus kaštelionas ir Lietuvos didysis etmonas Liudvikas Konstantinas Pociejus.

Po 1717 m. pastatyta pirmoji Liudvinavo bažnyčia. 1719 m. sausio 14 d. didikas išrūpino miesto teises, kurios pakartotos 1746 m. ir 1757 m., įkurtas Liudvinavo dvaras. 1776 m. miesto savivalda panaikinta. Pakartotinai 1791 m. lapkričio 10 d. laisvojo miesto teises ir herbą suteikė Stanislovas Augustas, tačiau 1792 m. vasarą pasikeitus politinei padėčiai savivalda ir herbas vėl panaikinti. 1870 m. Liudvinavas neteko miesto teisių. XIX a. pabaigoje tai gyvenvietė Kalvarijos apskrityje, valsčiaus ir parapijos centras.

Po 1864 m. pastatyta nauja bažnyčia, 1908 m. joje įsteigta biblioteka-skaitykla. 1905 m. gruodžio mėn. Liudvinavo gyventojai išvaikė valsčiaus rusišką administraciją. 1907 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius. 1911–1914 m. veikė Blaivybės draugijos skyrius. Per Pirmąjį pasaulinį karą miestelis sudegė. Apie XX a. pradžios Liudvinavą rašyta taip:

Mažas miestelis, – anksčiau buvo daug didesnis buvęs, net su trisdešimčia karčemų, jomarkais ir magdeburgijomis, – o tada su šiaudinėmis sodybomis, tik centre prie plento su keliais pirklių mūreliais ir naujai statoma prie bažnyčios mūrine mokykla. Kazys Boruta

1939 m. rugpjūtį pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas nustatė, kad Liudvinavas kaip ir visa Lietuva atitenka Vokietijai; rugsėjo pabaigoje pasirašius papildomą „draugystės“ sutartį, beveik visa Lietuva atiteko SSRS įtakos zonon, tačiau Liudvinavas (kaip ir Kapčiamiestis, Vilkaviškis) išliko Vokietijos zonoje, bet šias žemes vėliau Stalinas atpirko.

1941 m. rugsėjo mėn. Marijampolėje nužudyti Liudvinavo žydai. Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse veikė Tauro apygardos Vytauto rinktinės Lietuvos partizanai. 1947 m. balandžio 27 d. saugumiečiams apsupus štabo bunkerį Liudvinavo valsčiuje susisprogdino štabo viršininkas V. Vabalas (slap. Kunigaikštis), globos poskyrio viršininkas A. Pečiulis (Baritonas) ir ryšininkė J. Senkutė (Pušelė). 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. sovietų valdžia ištrėmė 16 Liudvinavo gyventojų. 1950–1995 m. apylinkės centras ir 1950–1992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė metalo dirbinių gamyklos „Pasaga“ cechas.

1986–2006 m. pastatyti kultūros namai, biblioteka. Iki 1944 m. įsteigta pradžios mokykla, 1944–1949 m. progimnazija, 1949–1954 m. septynmetė, aštuonmetė, nuo 1954 m. vidurinė, dab. Liudvinavo Kazio Borutos gimnazija; veikia mokyklos muziejus. 2001 m. patvirtintas dabartinis Liudvinavo herbas. 2019 m. Liudvinavas buvo mažoji Lietuvos kultūros sostinė Marijampolės apskrityje.

Rusų kalbininkai Filipas Fortunatovas ir Vsevolodas Mileris kartu 1872 m. išleido lietuvių liaudies dainų rinkinį iš Liudvinavo apylinkių. Jie taip pat apibūdino kai kurias tarmės ypatybes.

Miestelyje yra BC Liudvinavas krepšinio komanda, kuri 2012 m. Marijampolės krepšinio mėgėjų lygoje (MKML) iškovojo 2 vietą.

Miestelio parke veikia teniso kortai, kuriuose vyksta teniso turnyrai. Taip pat organizuojami krepšinio turnyrai.

Demografinė raida tarp 1800 m. ir 2021 m.
1800 m.	1827 m.	1865 m.	1888 m.	1896 m.*	1897 m.sur.	1923 m.sur.	1959 m.sur.	1970 m.sur.
312	1 138	1 619	2 016	1 340	1 098	753	824	840
1979 m.sur.	1980 m.	1986 m.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2011 m.sur.	2021 m.sur.	-	-
973	1 090	1 068	977	1 055	966	843	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus.
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Adomas Grinevičius (1845–1932), kunigas, knygnešys
• Feliksas Sirutis (1870–1947), knygnešys, švietėjas, Liudvinavo viršaitis.
• Juozas Matulaitis (1869–1964), farmacininkas, visuomenės veikėjas, knygnešys
• Mečislovas Vasiliauskas (1877–1957), pedagogas, vadovėlių autorius
• Juozas Akelaitis (1880–1949), valstietis, knygnešys
• Robert Nitschmann (1892–1940), kunigas
• Birutė Kasperavičienė (1926–1976), urbanistė
• Marija Eidukevičienė (g. 1946), geografė, habilituota fizinių mokslų daktarė
• Vincentas Sirutis (1808–1878), bajoras, vaitas (Liudvinavo valčiaus valdytojas).
• Vydas Baravykas (g. 1950), agronomas, politinis veikėjas
• Petras Vaitiekūnas (g. 1953), diplomatas, užsienio reikalų ministras
• Liudvinavo apylinkėse gimė rašytojas Kazys Boruta (1905–1965). Jis labai žavėjosi šiuo miesteliu ir mėgdavo sakyti: „Liudvinavas – gražiausias pasaulyje miestas. Niekur kitur taip gerai nesijaučiau“.

•  
  Gatvė
•  
  Tvenkinys
•  
  Gatvė per Sūduonią
•  
  Pėsčiųjų tiltas (buv. automobilių tiltas)
•  
  Parkas prie Šešupės
•  
  Nuoroda į K. Borutos tėviškę

• Liudvinavas. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 202 psl.

• Liudvinavas žemėlapiuose Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės
		MARIJAMPOLĖ – 10 km NETIČKAMPIS – 3 km
	Avikilai – 4 km		Kūlokai – 4 km
		Užgiriai – 3 km	ŽELSVA – 7 km Krosna – 18 km