Algirdas Brazauskas

Algirdas Mykolas Brazauskas
4-asis Lietuvos prezidentas, 1-asis Lietuvos prezidentas po nepriklausomybės atkūrimo
Gimė	1932 m. rugsėjo 22 d. Rokiškis
Mirė	2010 m. birželio 26 d. (77 metai) Vilnius
Palaidotas (-a)	2010 m. liepos 1 d. Antakalnio kapinėse
Pilietybė	Lietuvos Respublikos
Sutuoktinis (-ė)	1) Julija Brazauskienė
4-asis Lietuvos prezidentas, 1-asis Lietuvos prezidentas po nepriklausomybės atkūrimo
Ėjo pareigas	1993 m. vasario 25 d. – 1998 m. vasario 25 d.
Ankstesnis	Vytautas Landsbergis
Vėlesnis	Valdas Adamkus
Partija	Lietuvos komunistų partija (1957-1990) Lietuvos demokratinė darbo partija (1990-2001) Lietuvos socialdemokratų partija (2001-2010)
Žymūs apdovanojimai
2003 m. Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine; 1998 m. Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius
Parašas

Algirdas Mykolas Brazauskas (1932 m. rugsėjo 22 d. Rokiškyje – 2010 m. birželio 26 d. Vilniuje) – pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas, LKP CK pirmasis sekretorius.

Pradėjęs karjerą kaip jaunas specialistas, A. Brazauskas komunistų partijoje sparčiai kopė hierarchijos laiptais^{[reikalingas šaltinis]} ir 1988-aisiais, būdamas 56-erių, tapo aukščiausiu sovietų valdžios okupuotoje Lietuvoje vykdytoju – LKP CK I sekretoriumi. Šį postą jis užėmė iki nepriklausomybės paskelbimo 1990-ųjų kovo 11 d.

Vėliau jis vadovavo nepriklausomai Lietuvai kaip prezidentas (šias pareigas laikinai ėjo 1992–1993, išrinktas kadencijai 1993–1998), vėliau vadovavo šalies vykdomajai valdžiai kaip ministras pirmininkas (2001–2006).

Nepaisant jo komunistinės praeities, A. Brazauskas nepriklausomybės metais nuolat buvo vienas populiariausių politikų. Jo šalininkai akcentavo, kad valdant A. Brazauskui šalies ūkis bei politinė padėtis buvo stabilios.^{[reikalingas šaltinis]}. Būtent A.Brazauskas parašė ir išsiuntė prašymus, kad Lietuva būtų priimta į NATO ir ES.

Savo politinę karjerą A. Brazauskas susiejo su Lietuvos komunistų partija bei jos įpėdine^{[reikalingas šaltinis]} Lietuvos demokratine darbo partija, vėliau − Lietuvos socialdemokratų partija. Nors ir pasitraukė iš partijos vadovybės organų, tačiau savo įtaką išlaikė.

Iš aktyvios politikos A. Brazauskas buvo pasitraukęs 1998–2001 metais, joje taip pat nebedalyvavo nuo 2007-ųjų.

Po sunkios kovos su limfos vėžiu mirė 2010 m. birželio 26 d. Liepos 1 dieną valstybinių laidotuvių metu palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse. 2011 m. birželio 26 d. iškilmingai atidengtas paminklinis biustas.

A. Brazauskas savo giminės pėdsakus atseka XVIII a. Mikailiškių kaime (dab. Radviliškio raj.).

Tėvas Kazimieras Brazauskas (1906–1997), motina Sofija Perezilevičiūtė-Brazauskienė (1904–1979).

Išsilavinimas

1951 m. baigė Kaišiadorių vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos institutą. 1956 m. baigė institutą ir įgijo inžinieriaus hidrotechniko specialybę. Vėliau tapo ekonomikos mokslų daktaru (1974 m.), Vilniaus Gedimino technikos, Kijevo (Ukrainos), Minsko humanitariniame universitetuose.

2001 m. suteiktas Kauno technologijos universiteto Garbės daktaro laipsnis.

Karjera Sovietų Sąjungos laikais

1958–1962 m. dalyvavo Kauno hidroelektrinės statyboje.

1965 m. buvo paskirtas Statybinių medžiagų pramonės ministru. 1967 m. pradėjo dirbti Valstybės planavimo komiteto pirmininko pavaduotoju. 1977 m. tapo LKP CK sekretoriumi. 9-ame dešimtmetyje buvo Lietuvos komunistų partijos CK sekretorius pramonės klausimais ir atsakingas už energetikos klausimus.

1988 m. spalio 21 d. buvo išrinktas LKP CK pirmuoju sekretoriumi. Jo kandidatūrą į šį postą palaikė Lietuvos nacionalinio išsivadavimo judėjimas „Sąjūdis“^{[reikalingas šaltinis]}. Jam vadovaujant, 1989 m. Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos.

Veikla nepriklausomoje Lietuvoje

 

1990 m. gruodžio mėnesį įvykusiame Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) steigiamajame suvažiavime buvo išrinktas jos pirmininku ir tapo didžiausios Lietuvos politinės partijos vadovu.

1992 m. spalio mėnesį LDDP laimėjus rinkimus į Seimą, buvo išrinktas Seimo pirmininku. Įsigaliojus naujai Konstitucijai jis kaip Seimo pirmininkas lapkričio 25 d. ėmė laikinai eiti prezidento pareigas.

1993 m. vasario 14 d. laimėjo Prezidento rinkimus 5 metų kadencijai, už jį balsavo 60 % rinkėjų. Kaip reikalauja Konstitucija, tapęs prezidentu, A. Brazauskas nutraukė savo narystę LDDP. 1993 m. vasario 25 d. įvyko prezidento inauguracija.

1998 m. vasario 26 d. dieną kadenciją baigusį A. Brazauską pakeitė Prezidento rinkimus laimėjęs Valdas Adamkus. Rinkimuose nedalyvavo, tai aiškino būtinybe Lietuvai atsinaujinti, bei siūlė rinkėjams balsuoti už Artūrą Paulauską.

2001 metais grįžo į politiką. Sausio mėnesį jis išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku. Liepos 3 dieną Seimas, kuriame susibūrė nauja socialdemokratų dominuojama koalicija, jį patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovu.

Postą politikas išlaikė ir po 2004 m. parlamento rinkimų, kai į koaliciją atėjo Darbo partija. Jis pasitraukė 2006 m. birželio 1 d. po to, kai vyriausybę bei ją rėmusią koaliciją netikėtai paliko Darbo partijos ministrai, taip ją sužlugdydami.

2007 metais A. Brazauskas socdemų partijos suvažiavime atsisakė kelti savo kandidatūrą kitai pirmininko kadencijai. Suvažiavimas išrinko jo pasiūlytą kandidatą^{[reikalingas šaltinis]}, tuometinį premjerą Gediminą Kirkilą.

Inicijavo bei globojo Valdovų rūmų projektą.^{[reikalingas šaltinis]}

Asmeninis gyvenimas

Gimė tarnautojų šeimoje. A. Brazauskas su žmona gydytoja Julija Brazauskiene (1933–2011) išaugino dvi dukras dvynes (g. 1959 m.): Audronę Usonienę, gydytoją, ir Laimą Mertinienę, menotyrininkę. Su J. Brazauskiene išsiskyrė, 2002 m. vedė Kristiną Butrimienę. Brolis Gerardas Brazauskas (g. 1935 m.) Švedijos koncerno Euroc AB (statybinės medžiagos) atstovybės Lietuvoje vadovas. Tėvai lig pat mirties gyveno Kaišiadoryse (J. Biliūno g. 26). Abu palaidoti Kaišiadorių kapinėse. Jose palaidota ir A. Brazausko sesuo Regina Jurkonienė (1924–1995).

• Konservatorių partija buvo apskundusi A. Brazauską Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl įtarimų, kad „Lukoil Baltija“ vadovas Ivanas Paleičikas, kartu su A. Brazausko šeima buvęs „Draugystės“ viešbučio bendrasavininkiu, neteisėtai suteikė naudos premjerui.

Komisijos prašyta išnagrinėti keturis klausimus: ar partnerystė su I. Paleičiku bei su juo susijusiomis įmonėmis buvo K. Brazauskienei naudinga plėtojant „Draugystės“ verslą, ar I. Paleičikas bei su juo susijusios bendrovės prisidėjo gaunant paskolas viešbučio rekonstrukcijoms bei plėtrai, ar šių paskolų ar jų dalies nėra grąžinę šie subjektai, taip pat ar I. Paleičikas ar su juo susijusios bendrovės padėjo K. Brazauskienei ar jos buvusiems šeimos nariams įsigyti „Draugystės“ akcijas.

Komisija įtarimų nepatvirtino pareiškusi, jog visi I. Paleičiko ryšiai ryšiai buvę su A. Brazausko žmona, o ne su pačiu premjeru.

• Buvęs ūkio ministras Julius Veselka viešai liudijo, kad būdamas prezidentu A. Brazauskas panaudojo savo įtaką, kad „Draugystės“ viešbutį valstybė parduotų tuometinei jo meilužei bei būsimai žmonai Kristinai Butrimienei. A. Brazauskas sakė nieko tokio neatsimenantis.

• Seimo laikinoji tyrimo komisija nustatė, kad A. Brazausko vyriausybė, 2003 m. gruodžio 24 d. leidusi parduoti „Alitą“ verslininkų konsorciumui (nutartį pasirašė A. Brazauskas ir ūkio ministras Petras Čėsna), padarė valstybei 34,4 mln. litų žalos. Tarp kaltųjų dėl šios žalos komisija įrašė Vyriausybę. Nurodoma, kad Seimo Antikorupcijos komisija buvo iš anksto įspėjusi A. Brazauską, kad verslininkų konsorciumo laimėjimas konkurse yra neteisėtas.

• 2004-aisiais rudenį TV3 laidoje „Nesutinku!“ parodyta, kad Rubicon group juodojoje buhalterijoje yra minima, kad žmogui, įvardintam kaip „AMB“, buvo išmokėtos sumos pinigų. Be to, laidoje paskelbti įmonės vadovų pokalbiai, kuriuose jie aptarinėja „AMB“ perduodamus pinigus. Kaip sakė laidoje dalyvavęs parlamentaras Algimantas Salamakinas, nesusijęs su laidos rengėjais, AMB – tai plačiai žinoma Algirdo Mykolo Brazausko pravardė, jo inicialai. Teikiant juodąją buhalteriją Seimui nagrinėti, šios eilutės buvo kupiūruotos. A. M. Brazauskas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl šmeižto. Laidos įrašas nebuvo pakartotas numatytu laiku, o jos vedėjos pažadas kitose laidose tęsti šią temą – neįgyvendintas.

Jaunystėje A. Brazauskas sportavo (stūmė rutulį), vėliau buriavo, buvo Lietuvos buriuotojų sąjungos garbės narys. Aistringas medžiotojas, turėjo didžiulę medžioklinių peilių kolekciją. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos garbės pirmininkas.

Sportavo lengvąją atletiką. Disko ir kūjo metikas. 1956 m. Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės narys. 1957 m. ir 1958 m. kartu su Jurgiu Vilemu tapo žvaigždės klasės Lietuvos buriavimo čempionu.

• 2000 m. Kaišiadorių 1-oji vidurinė mokykla gavo Algirdo Brazausko vardą.
• 2001 m suteiktas Kauno technologijos universiteto garbės daktaro vardas.
• 2010 m. rugsėjo 24 d. Rokiškyje, ant namo (Laisvės g. 7), kuriame gimė Algirdas Mykolas Brazauskas, buvo atidengta memorialinė lenta.
• 2011 m. vasario 14 d. Vilniuje ant LSDP centrinės būstinės (Barboros Radvilaitės g. 1) atidengta memorialinė lenta.
• 2011 m. liepos 2 d. Kaišiadoryse atidaryti Brazauskų namai-muziejus.
• 2011 m. birželio 26 d. Vilniaus Antakalnio kapinėse ant A. Brazausko kapo atidengtas LRV Kultūros ministerijos užsakytas paminklas.
• 2014 m. Kauno hidroelektrinei suteiktas Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės vardas.
• 2015 m. suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas.

• 1988: Стратегия развития строительного комплекса на примере Литовской ССР (bendaautorius: V. Matulaitis). Leidykla: „Стройиздат“. ISBN 5-274-00636-1 (rusiškai).
• 1990: Interviu Lietuvos radijui: 1989.01.14-1989.11.24 (bendaautoriai: Benediktas Rupeika, Edvinas Butkus, Algimantas Budrys), leidykla: LKP CK leidykla. ISBN 5-89942-034-0;
• 1992: Lietuviškos skyrybos. OCLC 28928713 (lietuviškai), OCLC 31985579 (rusiškai, 1993 m., „Развод по-литовски“), OCLC 37347470 (vokiškai, 1993 m., „Scheidung vom Kreml“)
• 1998 m. „Baltųjų lankų“ leidykla išleido G. Ilgūno parengtą knygą-albumą „Algirdas Brazauskas – Lietuvos Respublikos Prezidentas“ (ISBN 9986-861-32-2).
• 2000: Penkeri Prezidento metai. „Pradai“; ISBN 9986-943-65-5 (lietuviškai); ISBN 5-88834-036-0 (rusiškai, 2003 m., „Пять лет президента“).
• 2004: Apsisprendimas: 1988–1991. „Vaga“. ISBN 5-415-01725-9; ISBN 5-415-01756-9 (angliškai, „Self-determination: 1988–1991“);
• 2004: Lietuvos galia: atlikti darbai ir mintys apie ateitį. „Šviesa“. ISBN 5-430-03996-9;
• 2007: Ir tuomet dirbome Lietuvai. „Knygiai“. ISBN 978-9955-443-35-3
• 2009: Algirdas Brazauskas. "Versus Aureus". ISBN: 9789955342106. (aut. Gediminas Ilgūnas)
• 2013: Žmogus laiko taikinyje. Algirdas Brazauskas draugų ir oponentų akimis (sud. Vilius Kavaliauskas)

Vikicitatos

Wiki Lietuvių 

Puslapis Vikicitatose –

Algirdas Brazauskas

• Lietuvos vadovų sąrašas.

Algirdo Brazausko gyvenimas

Politinis postas
Prieš tai: Ringaudas Bronislovas Songaila	LKP CK pirmasis sekretorius   1988–1990 m.	Po to: Mykolas Burokevičius
Prieš tai: Vytautas Astrauskas	Lietuvos SSR Aukščiausiosios tarybos prezidiumo pirmininkas   1990 m.	Po to: Vytautas Landsbergis kaip Lietuvos AT pirmininkas
Prieš tai: Vytautas Landsbergis kaip Lietuvos AT pirmininkas	Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas   1992–1993 m.	Po to: Česlovas Juršėnas
Prieš tai: postas atkurtas	Lietuvos Respublikos Prezidentas   1993–1998 m.	Po to: Valdas Adamkus
Prieš tai: Rolandas Paksas	Lietuvos ministras pirmininkas     2001–2006 m.	Po to: Gediminas Kirkilas
Partijos politinės pareigos
Prieš tai: Ringaudas Bronislovas Songaila	LKP CK pirmasis sekretorius   1988–1990 m.	Po to: Mykolas Burokevičius
Prieš tai: -	LDDP pirmininkas   1990–1993 m.	Po to: Česlovas Juršėnas
Prieš tai: Vytenis Povilas Andriukaitis	LSDP pirmininkas   2001–2007 m.	Po to: Gediminas Kirkilas