Disleksija

Disleksija arba skaitymo raidos sutrikimas – sutrikimas, charakterizuojamas su sunkumais, susijusiais su mokymusi skaityti sklandžiai ir su tiksliu suvokimu, nepaisant vidutinio ar didesnio nei vidutinis intelekto.

Simptomai

Disleksijai priskiriami ir sunkumai su: fonologiniu apdorojimu, dešifravimu (užrašytų simbolių (raidžių) perkodavimu į garsus), verbaliniu ir ortografiniu suvokimu, informacijos apdorojimo greičiu, darbine atmintimi ir greito automatizuoto įvardinimo sunkumais.

Disleksiją turtintys mokyklinio amžiaus vaikai gali turėti įvairius simptomus; įskaitant sunkumus identifikuojant ar generuojant žodžius, kurie rimuojasi, ar problemos skaičiuojant skiemenis žodžiuose (sutrikimai fonologiniame suvokime), sunkumai sudalinti žodžius į atskirus garsus ar garsų sudėliojimas į visumą (žodį), sunkumai su žodžių atitaisymu ar problemų įvardijimu (anominė afazija), dažnas prastas tarimas, kuris buvo vadinamas disortografija ar disgrafija (ortografija), viso žodžio spėliojimas, ir tendencijos praleidinėti ar pridėti raides ar žodžius, kai rašoma ir skaitoma yra klasikiniai simptomai.

Pirminiai simptomai sukelia antrinių problemų -  susiduriama patyčiomis, mokymosi sunkunamsi ir neigiamu požiūriu, o tai gali kelti stresą, nerimą, kas turi įtakos  savigarbai ir santykiams su aplinkiniais.

Mitai

Dažna klaidinga pažiūra apie disleksiją yra ta, jog disleksiją turintys žmonės žodžius rašo atvirkščiai: iš dešinės į kairę, ar judina raides aplink, kai skaito – tai būdinga itin mažai disleksiją turinčių populiacijai. Asmenys, turintys disleksijos sutrikimą, yra lengviau diagnozuojami pagal: skaitymo tikslumą, sklandumą, ir rašymo įgūdžius, kurie nesutinka su individų intelektu iš pirmos apžiūros. Žinoma, dažnai disleksiją turintys asmenys turi ir papildomų neurologinių sutrikimų.

Paplitimas

Apytikris disleksijos paplitimas bendroje anglakalbių gyventojų populiacijoje yra 5–17 % Disleksija yra pats dažniausias mokymosi sutrikimas. Berniukams disleksija nustatoma 2-3 kartus dažniau nei mergaitėms. Didesnį skaitymo sunkumų paplitimą tarp berniukų galima paaiškinti jų silpnesniais dėmesio kontrolės gebėjimais bei dažnesniu aktyvumo ir hiperaktyvumo sutrikimo pasireiškimu, kuris yra disleksijos gretutinis sutrikimas.

Priežastys

Tyrinėtojai bandė ieškoti biologinių disleksijos priežasčių, nes liga buvo atrasta dar 1881 m. ir terminas dyslexia buvo pasiūlytas dar 1887 m. Disleksijos etiologijos teorijos vis dar vystomos ir nėra pilnai aprašytos.

Disleksija taip pat gali atsirasti po smegenų pažeidimo; dažnai vadinamo aleksija, tokios disleksijos gali būti:

  1. Paviršinė disleksija,
  2. Semantinė disleksija,
  3. Fonologinė disleksija,
  4. Gilioji disleksija

Įgyta „paviršinė“ disleksija atsiranda dėl smegenų pažeidimo žmogui (kuris prieš tai neturėjo disleksijos). Pastebimos daromos tarimo klaidos, kurios parodo sutrikimą kalbos srityje ar ryšyje su kitomis sritimis.

Neuroanatomija

Neurologiniais tyrinėjimais, moderniomis diagnostikos priemonėmis, kaip kad funkcinis magenetinis rezonansas (angl. fMRI) ir pozitronų emisijos tomografija (angl. PET), pavyko atrasti koreliaciją tarp funkcinių ir struktūrinių pokyčių vaikų, turinčių skaitymo sutrikimų, smegenyse. Kai kuriems pacientams, turintiems disleksiją, tyrimai rodo mažesnę elektrinę aktivaciją jų kairiųjų pusrutulių dalyse, kurios atsakingos už skaitymą, kaip, pavyzdžiui, apatinis priekinis vingis, apatinė parietalinė skiltis bei vidurinė ir ventralinė pakaušio žievė.

Smegenų aktivacijos tyrimai naudojant PET tyrinėjant kalbą sukėlė proveržį šioje srityje, suvokiant nervų sistemos pagrindus įtakojant kalbą. Elementai:

  • vizualinis (leksikos)
  • klausos verbalinis (trumpalaikės atminties)

Funkcinis magnetinis rezonansas turintiems disleksiją suteikė svarbios informacijos, palaikančios sąveiką tarp smegenėlių ir galvos smegenų žievės taip pat, kaip ir kitų smegenų struktūrų.

Genetika

Genetiniai disleksijos tyrimai tiria smegenis sirgusiųjų disleksija po autopsijos. Kai tyrėjai pažvelgė į anatominius (struktūrinius) pokyčius, jie pastebėjo skirtumą kalbos centre šį sutrikimą turinčių smegenyse, kur susidarė mikroskopiniai smegenų žievės išsigimimai, vadinami ektopijomis, bei, rečiau, kraujagyslių mirkroskopiniai nenormalūs išsivystymai, o kartais smegenų žievės išsigimimai, susidarantys kaip mikroskopiniai vingiai.

Genų-aplinkos sąveika

Tyrimai ištyrė genų ir aplinkos santykį skaitymo sutrikimuose, studijuojant dvynius, kuriuose ištirta proporcija tarp paveldimumo ir aplinkos faktorių įtaka, kaip, pavyzdžiui, tėvų ir mokytojo mokymo kokybės tyrimas parodė, kad genetika turi didesnį poveikį padedančioje mokytis aplinkoje, negu mažiau mokymuisi optimalioje aplinkose.

Disleksijos valdymas

Naudojant kompensavimo strategijas ir terapija, disleksiją turintys gali išmokti rašyti ir skaityti su edukacine pagalba. Egzistuoja technika ir pagalbinės priemonės, kurios gali suvaldyti ar net paslėpti sutrikimo simptomus. Sumažinant vien stresą ir nerimą galima pagerinti rašomąjį suvokimą.

Disleksijos intervencijai su alfabetinėmis rašymo sistemomis fundamentalus tikslas yra pagerinti vaiko suvokimą tarp grafinių (raidės) ir foninių (garsų) komponentų, bei suderinti juos su rašymu ir tarimu, mokant sulieti garsus į žodžius. Tyrimai nustatė, jog mokymas akcentuojant vaizdinę kalbą (skaitymą) ir ortografiją (tarimą) duoda ilgiau trunkančius rezultatus negu vien tik sakytinis fonologinis mokymas. Ankstyva intervencija, kol kalbos sritys smegenyse vis dar vystosi yra pats sėkmingiausias būdas sumažinti ilgalaikius poveikius, formuojantis ligai.

Jei vaikui nuo ankstyvo amžiaus skiriamas specialus dėmesys, dirbama su kalbos specialistais, pedagogais ir psichologais, įtraukiami tėvai, galima išvengti įvairių su disleksija susijusių problemų ir išmokti sėkmingai susigyventi su šiuo sutrikimu. Specialistų darbo tikslai - ne tik skaitymo sunkumų įveikimas, bet ir mokymasis, kaip spręsti įvairias problemas. Mokomasi stiprinti turimus gebėjimus, naudotis kita nei žodinė informacija ir uišmokti nekaltinti savęs dėl patiriamų skaitymo sunkumų.

Lietuvoje

Lietuvoje 16-19 % mokyklose besimokančių specialiųjų ugdymo poreikių turinčių vaikų susiduria su mokymosi sutrikimais, kurių simptomas dažnai yra skaitymo sunkumai.

Kiekvienais metais Lietuvos aklųjų biblioteka kartu su DYSLEXIA centru spalio mėnesį jungiasi prie pasaulinės iniciatyvos „Go RED for dyslexia“ ir kviečia domėtis bei kalbėtis apie skaitymo sutrikimą vadinama disleksija ir palaikyti vaikus, susiduriančius su skaitymo sunkumais. „Go Red" - tai 2015 m. Australijoje pradėta iniciatyva. Ji rengiama kasmet pirmąją spalio savaitę visame pasaulyje. Siekiant sumažinti raudonos spalvos simboliką, susijusią su klaidomis mokykloje, "Go Red" savo simbolikoje naudoja raudonos spalvą .

Taip pat skaitykite

Išnašos

Tags:

Disleksija SimptomaiDisleksija MitaiDisleksija PaplitimasDisleksija PriežastysDisleksija Disleksijos valdymasDisleksija LietuvojeDisleksija Taip pat skaitykiteDisleksija IšnašosDisleksijaIntelektasSkaitymas

🔥 Trending searches on Wiki Lietuvių:

PiBaudžiavaGraikijaUtenaArasImpresionizmasPapildinysHinduizmasIspanijaGražina (poema)Natrio hidrokarbonatasNobelio premijaLietuvos nacionalinis radijas ir televizijaŠachmataiMėnulisEric ClaptonLietuvos vyriausybėIzraelisEpitetasSingapūrasJudaizmasNemunasGalilėjusPitagoro teoremaNorvegijaSliekaiInfekcinė ligaMolekulėAsmens kodasGediminasKvėpavimo sistemaVietnamo karasStačiatikybėPietų KorėjaDruskingumasPaukščiaiLietuvių kalbos abėcėlėEreliukasIgnalinos atominė elektrinėDrugiaiCeliuliozėOksidasLatvijos nacionaliniai simboliaiLotynų AmerikaVėjasMichailas GorbačiovasKsenofobijaAirijaAugalaiDon KichotasPramonės perversmasItalijaŽmogusInkstasPagonybėTelšiaiRygaLaurynas KasčiūnasIndijaProtistaiRose NamajunasMaskvaBrazilijaKaribų krizėPaprastoji lūšisZoli ÁdokCistaDispersijaKarstas (reiškinys)Artemidės šventyklaGedimino pilisGamtinės dujosDidžioji savaitėEduardas Vaitkus🡆 More