Praha – Čekijos sostinė ir didžiausias miestas; Vidurio Čekijos krašto administracinis centras, miestas taip pat turi atskiro administracinio vieneto statusą.
Svarbus susisiekimo, pramonės ir kultūros centras. Išvystyta mašinų, chemijos, tekstilės, siuvimo, poligrafijos, maisto pramonė. Prahoje yra Karolio universitetas, mokslų akademija, daug bibliotekų, nacionalinis ir kiti teatrai, nacionalinė galerija, nacionalinis muziejus ir kt.
Praha ček. Praha | |
---|---|
Prahos bažnyčių kompleksas | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Čekija |
Kraštas | Vidurio Čekijos kraštas |
Įkūrimo data | IX a. |
Gyventojų | 1 308 632 |
Plotas | 496 km² |
Tankumas | 2 638 žm./km² |
Pašto kodas | 100 00 - 199 00 |
Tinklalapis | www.praha-mesto.cz/ |
Vikiteka | Praha |
Kirčiavimas | Prahà |
Istorinis miesto branduolys – gotikinė Šv. Vito katedra (XIV–XX a.) su karališkaisiais rūmais (XII–XVIII a.). Yra renesanso stiliaus Belvederio rūmai (XVI a.). Daug gotikos ir baroko stilių pastatų. Yra XIX a. pabaigos eklektinio stiliaus pastatų (nacionalinis muziejus, nacionalinis teatras).
Yra tarptautinis oro uostas („Ruzyně“), tramvajus, metropolitenas.
Prahos teritorijoje gyventa jau IV tūkstm. pr. m. e. V a. pr. m. e. gyveno bojai, nuo VI a. – slavai. Nuo X a. – Čekijos sostinė, kurį laiką buvo ir Šventosios Romos imperijos imperatorių rezidavimo vieta. 973 m. įsteigta vyskupija (nuo 1344 m. – arkivyskupija). XI a. aplinkui Prahos pilį iškilusios gyvenvietės išsibarstė dešiniajame Vltavos krante. XIII a. I-oje pusėje aplink centrinę mūrinę dalį pradėta statyti miesto siena. Taip susikūrė senamiestis, Stare Mesto. Laikui bėgant, tarp namų ir bažnyčių, pastatytų aplink turgaus aikštę, susidarė netaisyklingas gatvių tinklas, kuris išliko iki šių dienų. Viduramžiais šiame rajone buvo įsikūrusios 2 skirtingos žydų bendruomenės – aškenaziai ir sefardai. Šios bendruomenės pamažu susiliejo ir užsidarė gete. Jų patiriamą diskriminaciją 1784 m. iš dalies palengvino Imperatorius Juozapas II, todėl Žydų rajonas jo garbei pervadintas Josefovu. Geto rajonas XIX a. paskutinį dešimtmetį buvo nugriautas iki pamatų, tačiau išliko rotušė ir kelios sinagogos.
1918 m. tapo Čekoslovakijos sostine. 1939 m. kovo mėnesį Prahą okupavo nacistinė Vokietija, 1945 m. gegužės 9 d. į miestą įžengė Raudonoji Armija, Praha vėl tapo Čekoslovakijos sostine. „Prahos pavasaris“ išgarsėjo, kaip nepavykęs bandymas demokratizuoti komunistinę sistemą. Nuo 1993 m. – Čekijos sostinė.
Praha išsidėsčiusi ant penkių kalvų abiejuose Vltavos upės krantuose. Klimatas vidutinis žemyninis, žiemos švelnios, sniego iškrenta nedaug.
Vieta | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rugp | Rugs | Spa | Lap | Gru | Vid. met. |
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Vid. aukšč. paros temperat. | 1,4°C | 3,1°C | 7,7°C | 13,4°C | 18,7°C | 21,2°C | 23,6°C | 23,5°C | 18,6°C | 12,8°C | 5,5°C | 2,1°C | 12,7°C |
Vid. žem. paros temperat. | -3,6°C | -3,3°C | -0,1°C | 3,5°C | 8,4°C | 11,3°C | 13,4°C | 13,0°C | 9,1°C | 4,9°C | 0,3°C | -2,2°C | 4,5°C |
Kritulių kiekis (mm) | 23,6 | 23,1 | 28,1 | 38,2 | 77,2 | 72,7 | 66,2 | 69,6 | 40,4 | 30,5 | 31,9 | 25,3 | 526,6 |
Miesto centras, sudarytas iš penkių atskirai egzistavusių miestų, nuo 1992 metų įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Centrinėje dalyje yra septyni tiltai.
Anksčiau buvo neapsaugota teritorija, skirta pilies tarnams gyventi. 1320 m. buvo suteiktas miesto statusas ir apjuostas siena. 1541 m. gaisras sunaikino beveik visą miestą, kuris vėliau buvo atstatomas tam laikmečiui būdingomis renesanso tradicijomis. 1598 m. buvo priskirtas karališkajam miestui ir perstatytas baroko stiliumi. Toks jis ir išliko iki šių dienų.
IX–X a. įkurtas prekybinis rajonas. 1419 m. vykęs sukilimas ir 1541 m. kilęs gaisras sunaikino gotikos architektūrą. XVII–XVII a. rajonas susiformavo baroko stiliuje ir toks išliko iki šių dienų.
Įkurtas 1348 m. imperatoriaus Karolio IV. Tai pats naujausias Prahos centro rajonas. Čia gyveno pirkliai ir amatininkai. Centras – arklių turgaus aikštė. Tai buvo pirmasis Europoje suplanuotai statytas miesto rajonas. 1784 m. daugelis gyvenamųjų pastatų buvo nugriauta. Palaipsniui augę nauji pastatai suformavo „Art Nouveau“ stiliaus architektūros „veidą“, tačiau išlaikė ankstesnį gatvių planą.
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Praha, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.