Erkės

Kūnas plokščias, padengtas chitinine danga, apaugęs šereliais, be skersinės pertvaros. Kojos trumpos, jų keturios poros, tik truputį ilgesnės už kūną arba tokio pat ilgio. Pilvinėje pusėje yra kvėpavimo, lytinė ir analinė angos. Deda kiaušinius (iki kelių tūkstančių), kai kurios gyvavedės arba dauginasi partenogenetiškai. Pereina lervos ir nimfos stadijas. Kūno sandara labai priklauso nuo rūšies specifikacijos. Akių 1-2 poros, daug rūšių akių neturi. Vaikščioja lėtai.

Erkės paplitusios labai įvairiuose biotopuose, skirtingų dydžių (nuo 0,1 iki 15 mm). Didelė dalis erkių – gyvūnų ir augalų parazitai, ligų pernešėjai, kenkėjai. Naikinamos akaricidais.

Dėl erkių klasifikacijos konsensuso nėra. Išskiriama >54 tūkst. rūšių.

Lietuvoje paplitusios:

• Iksodinės erkės (Ixodidae): perneša Laimo ligą, erkinį encefalitą ir kt. ligas.
• Akaridinės erkės (Acaridae): priklauso namų dulkėse gyvenančios ir miltinės erkės.
• Glicifaginės erkės (Glycyphagidae): gyvena sandėliuose.
• Trombidinės erkės (Trombidiidae)
• Voratinklinės erkės (Tetranychidae)
• Oribatidinės erkės (Oribatida): gyvena dirvožemyje. Lietuvoje apie 250 rūšių.
• Gamazidinės erkės (Gamasida): Lietuvos dirvožemiuose gyvena apie 150 rūšių.
• Namų dulkių erkė (Dermatophagoides pteronyssinus)
• Niežinė erkė (Acarus siro)
• Varoatozės erkė arba erkė naikintoja (Varroa destructor): Labai paplitęs ir itin žalingas Lietuvos bičių parazitas.