Europos Parlamentas

Europos Parlamentas
Apžvalga
Tipas	De facto žemieji rūmai
Įkurta	1952 m. rugsėjo 10 d.
Vadovybė
Pirmininkas	Roberta Metsola (EPP)
Struktūra
Vietų skaičius	705
Politinės grupės	EPP (177)      S&D (143)      „Renew“ (101)      Žalieji–EFA (72)      ECR (66)      ID (60)      Kairieji (37)      Nepriklausomi (49)
Rinkimai
Rinkimų sistema	Pasirenkama valstybių narių
Paskutiniai rinkimai	2019 m. gegužės 23–26 d.
Posėdžių vieta
Strasbūras, Prancūzija
Nuorodos
Svetainė	europarl.europa.eu

Kartu su Europos Sąjungos Taryba atlieka įstatymų leidžiamosios valdžios funkcijas. Parlamentas leidžia ES teisės aktus, priima ES biudžetą, prižiūri Europos Komisijos veiklą, tvirtina jos pirmininką. Europos Parlamentą sudaro 705 nariai. Parlamento nariai susiskirstę į frakcijas ir pasidalinę į tam tikras sritis prižiūrinčius nuolatinius komitetus.

Nuo 1979 m. Parlamentą, remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, kas penkerius metus renka Europos Sąjungos piliečiai. Rinkėjų aktyvumas Parlamento rinkimuose kaskart mažėjo nuo 1979 iki 2019 m., kai išaugo 8 procentiniais punktais ir pirmą kartą nuo 1994 m. pakilo virš 50 %. Amžiaus cenzas beveik visose ES valstybėse yra 18 metų (Maltoje, Austrijoje ir Vokietijoje – 16, Graikijoje – 17 m.).

Europos Parlamentas (kaip ir ES Taryba) turi įstatymų leidybos galią, tačiau neturi iniciatyvos teisės – galimybės siūlyti teisės aktus. Iniciatyvos teisė yra tik Europos Komisijos prerogatyva. Parlamentas yra Europos Sąjungos „pirmoji institucija“ (pirmoji paminėta ES sutartyse ir turi viršenybę kitų ES institucijų atžvilgiu), kuri su ES Taryba dalijasi lygiomis teisėkūros ir biudžetinėmis galiomis. Europos Komisija, kuri yra ES vykdomoji valdžia, yra atskaitinga Parlamentui. Parlamentas gali pareikšti nepasitikėjimą Komisija ir ją atstatydinti.

Europos Parlamentui vadovauja pirmininkas. Penkios didžiausios Parlamento frakcijos: Europos liaudies partijos frakcija (ELP), Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija (S&D), frakcija „Atnaujinkime Europą“ (Renew), Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas (Žalieji/ELA) ir Tapatybės ir demokratijos frakcija (ID).

Europos Parlamento būstinė įsikūrusi Strasbūre, Prancūzijoje. Strasbūre vyksta plenarinės, Briuselyje – neeilinės sesijos, komitetų ir frakcijų posėdžiai.

Kasmet Europos Parlamentas skiria Sacharovo premiją asmeniui ar organizacijai už nuopelnus ginant žmogaus teises ir skatinant demokratiją.

• Šiuo metu parlamentarai yra susiskirstę į 7 politines grupes (frakcijas)
• Ruošiantis plenarinėms sesijoms parlamentarai dirba 20-yje komitetų.

Pagrindinės politinės grupės

 

 

 

Pagrindinis straipsnis – Europos Parlamento pirmininkas.

Pirmininkas, kuriam padeda 14 pavaduotojų, vadovauja Europos Parlamento ir jo organų (Biuro ir Pirmininkų sueigos) veiklai ir per plenarinius posėdžius vykstančioms diskusijoms. Kasmet dvylika plenarinių sesijų vyksta Strasbūre, o šešios papildomos – Briuselyje. Jis prižiūri, kad būtų laikomasi Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių, ir tarpininkaudamas užtikrina sklandžią šios institucijos ir jos organų veiklą.

Pirmininkas renkamas Europos Parlamento slaptu balsavimu. Laimi absoliučią balsavusių narių balsų daugumą surinkęs kandidatas. Jeigu po trijų balsavimų nė vienas kandidatas nesurenka absoliučios balsų daugumos, per ketvirtą balsavimą Pirmininkas renkamas paprasta balsų dauguma. Pirmininkas renkamas dvejiems su puse metų, t. y. pusei Parlamento kadencijos, kuri gali būti tęsiama.

Maltos politikė Roberta Metsola yra dabartinė Europos Parlamento pirmininkė, išrinkta 2022 m. sausio mėn.

Pagrindinis straipsnis – Europos Parlamento rinkimai.

Pirmieji Europos Parlamento rinkimai surengti 1979 m. Iki tol europarlamentarai buvo deleguojami iš valstybių parlamentų narių.

Nėra vienalytės Europos Parlamento rinkimų sistemos – šios sistemos ES šalyse gali skirtis, tačiau jos turi atitikti 3 reikalavimus:

• Tai turi būti proporcinio atstovavimo sistema arba vieno perleidžiamo balso sistema;
• Šalis gali būti padalinta į kelias rinkimų apygardas, jei tai pernelyg nesumažins rinkimų sistemos proporcingumo;
• Rinkimų slenkstis sąrašams negali viršyti 5 procentų.

Europos Parlamento narių mandatų skaičius nuo kiekvienos šalies nustatomas pagal valstybių gyventojų skaičių, laikantis degresinės proporcijos principo: mažose šalyse renkama daugiau europarlamentarų negu priklausytų proporcingai pagal jų gyventojų skaičių. Tikslus kiekvienoje šalyje renkamų europarlamentarų skaičius vienbalsiai nustatomas ES Tarybos. Pavyzdžiui, Lietuvą nuo 2014 m. atstovauja 11 parlamentarų.

Taip pat skaitykite – :Kategorija:Lietuvos atstovų Europos Parlamente sąrašai

Po paskutinių 2019 m. vykusių rinkimų, Lietuvą Europos Parlamente atstovauja:

1. Petras Auštrevičius (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis)
2. Vilija Blinkevičiūtė (Lietuvos socialdemokratų partija)
3. Stasys Jakeliūnas (nepriklausomas)
4. Rasa Juknevičienė (Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai)
5. Andrius Kubilius (Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai)
6. Aušra Maldeikienė (nepriklausoma)
7. Liudas Mažylis (Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai)
8. Juozas Olekas (Lietuvos socialdemokratų partija)
9. Bronis Ropė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga)
10. Valdemar Tomaševski (Lietuvos lenkų rinkimų akcija)
11. Viktor Uspaskich (Darbo partija)