Kazachstanas

Kazachstano Respublika kaz. Қазақстан Республикасы rus. Республика Казахстан
Vėliava Herbas
Himnas: „Mano Kazachstanas“
Kazachstanas žemėlapyje
Valstybinė kalba	kazachų (valstybinė), rusų
Sostinė	Astana
Didžiausias miestas	Almata
Valstybės vadovai  • Prezidentas  • Ministras pirmininkas	Kassym-Jomart Tokayev Oljas Bektenov
Plotas  • Iš viso  • % vandens	2 724 900 km2 (9) 1,7 %
Gyventojų  • 2022  • Tankis	19 122 423 (64) 7 žm./km2 (236)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2020 179,332 mlrd. $ (55) 9 686 $ (69)
Valiuta	Tengė
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC+6 ir UTC+5 netaikomas
Nepriklausomybė Paskelbta	nuo Tarybų Sąjungos 1991 m. gruodžio 16 d.
Interneto kodas	.kz, .қаз
Šalies tel. kodas	+7
Kirčiavimas	Kazãchija, Kazachstãnas

Šiaurėje ir vakaruose ribojasi su Rusija, rytuose – su Kinija, pietryčiuose – su Kirgizija, pietuose – su Uzbekija, pietvakariuose – su Turkmėnija. Vakaruose Kazachstanas prieina prie Kaspijos jūros. Šalies sostinė yra Astana, didžiausias miestas – Almata.

Pagrindinis straipsnis – Kazachstano istorija.

Šalies pavadinimas kilo iš persų kalbos žodžio, kuris reiškia „kazachų žemė“, o kazachų tautos pavadinimas kildinamas iš žodžio qazaq (Ukrainoje ir Rusijoje gyvenantys kazokai taip pat save kildina iš šio žodžio), tiurkų kalba reiškiančio „pabėgęs į laisvę“.

Kazachstano stepės įvairių klajoklių genčių buvo apgyvendintos nuo seniausių laikų. Tiurkų kalbomis kalbančios gentys dabartinio Kazachstano teritorijoje pirmą kartą susivienijo į bendrą darinį XV a.

Iki XX a. tradiciškai egzistavo trys genčių susivienijimai (džuzai): vyresnysis (pietryčių Kazachstanas), vidurinis (centrinis ir šiaurės Kazachstanas) ir jaunesnysis (rytų Kazachstanas).

Nuo XIX a. pradžios Kazachstanas prarado savarankiškumą ir atsidūrė Rusijos valdžioje. 1837–1844 m. įvyko Kenesary Kasimovo sukilimas. Nuo 1892 m. prasidėjo rusų ir ukrainiečių kolonistų persikėlimas į Kazachstaną. 1920 m. sukurta Kirgizijos ATSR su sostine Orenburge (nuo XIX a. vidurio rusų šaltiniuose vyravo klaidingas tautos pavadinimas „kirgiz-kaizakai“).

1925 m. prie jos prijungtos buvusios Turkestano ATSR Syrdarjos ir Džetysu sritys ir Karakalpakijos autonominė sritis (vėliau prijungta prie Uzbekistano), o Orenburgo sritis prijungta prie Rusijos. Respublika pervardinta į Kazachijos ATSR, sostinė perkelta į Kyzylordą, vėliau Almatą. Nuo 1936 m. Kazachstanas gavo sąjunginės respublikos statusą (Kazachijos TSR).

1956 m. dalis teritorijų prijungta prie Rusijos (dabartinėje Omsko srityje ir Altajaus krašte) ir Uzbekistano (dabartinėsе Navoji ir Džizako srityse). Nuo 1965 m. iki 1986 m. respublikai vadovavo Dinmuchamedas Kunajevas. 1986 m. gruodžio 16 d. – gruodžio 18 d. Almatoje įvyko ir buvo jėga numalšinta protesto demonstracija.

1989–2019 m. šaliai autoritariškai vadovavo Nursultanas Nazarbajevas. 1991 m. gruodžio 16 d. Kazachstanas paskelbė nepriklausomybę.

Kazachstano teritorijoje nuo senų laikų kūrėsi, klestėjo ir nyko daug valstybinių darinių. Dabartinės Kazachstano valstybės pradžia buvo kupina paradoksų. Dešimto dešimtmečio pradžioje kazachų skaičius šalyje sudarė apie 40 proc. Prezidentas Nursultanas Nazarbajevas, įsitvirtinęs valdžioje nuo 1989 m., kai tapo pirmuoju Kazachstano komunistų partijos sekretoriumi, primygtinai siūlė išsaugoti griūvančią Sovietų Sąjungą. Šalies nepriklausomybė buvo paskelbta tik 1991 m. gruodžio 16 d., praėjus 8 dienoms po to, kai Rusija, Baltarusija ir Ukraina paskelbė išstojančios iš Sovietų Sąjungos. 1992 m. atlikta apklausa parodė, kad 62 proc. Kazachstano gyventojų mano, jog SSRS žlugimas buvo didelė nesėkmė.

2022 m. sausį visoje šalyje prasidėjo masiniai neramumai dėl stipriai pabrangusių dujų. Sausio 6 d. duomenimis, per kelias dienas visoje šalyje buvo sužeista daugiau nei 1000 žmonių, o šalies prezidentas nušalino vyriausybę. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per šiuos neramumus žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, taip pat buvo sužeista 317 policininkų ir Nacionalinės gvardijos karių. Per šiuos neramumus iki sausio 10 d. 164 žmonės žuvo, beveik 8000 buvo suimti. Šalies prezidentas šiuos įvykius pavadino mėginimu nuversti valdžią.

 

Pagrindinis straipsnis – Kazachstano politinė sistema.

Kazachstanas – prezidentinė respublika, vadovaujama visuotiniuose rinkimuose penkeriems metams renkamo prezidento. Šias pareigas 1990–2019 m. ėjo Nursultanas Nazarbajevas, kuriam, kaip pirmajam Kazachstano prezidentui, pagal Konstitucijoje padarytą išimtį nebuvo taikomas kadencijų skaičiaus apribojimas. Prezidento rankose sutelktos palyginti didelės galios, jis skiria ministrą pirmininką, gali vetuoti priimtus įstatymus.

Vykdomoji valdžia priklauso vyriausybei, kuriai vadovauja ministras pirmininkas. Įstatymų leidžiamosios valdžios organas yra dviejų rūmų parlamentas. Žemieji rūmai turi 77 narius, Aukštieji – 47. Kadencija trunka atitinkamai penkerius ir šešerius metus.

Pagal 2011 m. Demokratijos indeksą, Kazachstanas priskiriamas prie autoritarinių režimų.

Pagrindinis straipsnis – Kazachstano sritys.

Kazachstanas suskirstytas į 14 sričių (oblysy) ir tris miestus (kalasy)* (pažymėti žvaigždute):

1. Akmolos sritis
2. Aktobės sritis
3. Almatos sritis
4. Almata*
5. Atyrau sritis
6. Baikonyras*
7. Džambulo sritis (Tarazas)
8. Karagandos sritis
9. Kustanajaus sritis
10. Kyzylordos sritis
11. Mangystau sritis (Aktau)
12. Nursultanas*
13. Pavlodaro sritis
14. Pietų Kazachstano sritis (Šymkentas)
15. Rytų Kazachstano sritis (Oskemenas)
16. Vakarų Kazachstano sritis (Oralas)
17. Šiaurės Kazachstano sritis (Petropavlas)

Pastabos: Skliaustuose nurodytas srities centro pavadinimas, jei sritis nepavadinta tuo pačiu vardu; nuo 1995 m. Baikonyras ir 6000 km² aplink jį su kosmodromo statiniais išnuomoti Rusija iki 20 metų. Neseniai nuoma pratęsta iki 2050 m.

Kiekvienam administraciniam vienetui vadovauja akimas, skiriamas prezidento. Miestų merus (akimus) skiria sričių akimai.

 

Pagrindinis straipsnis – Kazachstano geografija.

Kazachstanas yra pačiame Eurazijos viduryje ir tęsiasi nuo Volgos lygumos vakaruose iki Altajaus rytuose, nuo Vakarų Sibiro lygumos šiaurėje iki Tian Šanio pietuose. Tai yra didžiausia pasaulyje valstybė, kuri neturi priėjimo prie atviros jūros.

Šalies paviršius labai kontrastingas. Visą šiaurės rytinę šalies pusę užima Kazachstano kalvynas, iškylantis iki 1566 m. Šiaurėje teritorija leidžiasi į Vakarų Sibiro lygumą. Centre šalį kerta Turano žemuma ir Turgajaus lovys. Šiaurės vakaruose yra pietinės Uralo priekalnės – Mugodžarai (iki 657 m aukščio), o Mangyšlako pusiasalyje – Ustiurto plynaukštė. Pačiuose vakaruose, aplink Kaspijos jūrą driekiasi Pakaspijo žemuma, kurioje yra viena žemiausių sausumos vietų pasaulyje – Karagijės įduba (-132 m). Kalnai iškilę Kazachstano pietrytiniuose ir rytiniuose pakraščiuose: Altajus, Saūras, Tarbagatajus, Džiungarijos Alatau bei šiaurinės Tian Šanio pašlaitės. Šiuose kalnuose, Kirgizijos pasienyje, yra aukščiausia Kazachstano vieta – Chan Tengri kalnas (7010 m).

Tankiausias upių tinklas yra Kazachstano šiaurėje, kur prasideda Arkties vandenyno baseino upės – Irtyšius, Tobolas, Išimas. Likusioje šalies dalyje upių tinklas retas, daug upių sausrų metu išdžiūsta, per liūtis keičia vagą, neturi žiočių. Vakarinė Kazachstano pusė priklauso Kaspijos baseinui (Uralas, Emba), pietinė – Aralo baseinui (Syrdarja). Daug kitų upių įteka į seklias druskingas įdubas (nenuotakus baseinas) ar pranyksta dykynėse (Ču, Ilis, Sarysu, Turgajus ir kt.). Kazachstano teritorijoje gausu ežerų (> 48 tūkst.). Dauguma jų yra druskingi, laikinai išdžiūstantys, senvaginiai. Vakaruose telkšo didžiausias pasaulio ežeras – Kaspijos jūra. Taip pat kiti dideli ežerai yra Aralo jūra (nunykęs), Balchašas, Alakolis, Tengizas, Zaisanas ir kt. Drėkinimo reikmėms sudaryta nemažai tvenkinių (Buchtarmos, Šardaros, Kapšagajaus ir kt.) bei drėkinimo kanalų (Irtyšiaus-Karagandos). Kalnuose plyti daugiau kaip 2 700 ledynų.

Būdingi dirvožemiai yra juodžemiai, kaštonžemiai, pilkžemiai, rudžemiai. Didžiąją dalį šalies ploto užima bekraščiai pievų plotai – Kazachstano stepė, kurią sudaro ašuočių, kiečių bei miglinių augalai. Ji kaitaliojasi su miškastepėmis (šiaurėje), pusdykumėmis, o viduryje ir pietuose pereina į dykumas (Betpak Dala, Mujunkumas, Aralo Karakumai). Kalnų šlaituose plyti kalnų stepės, spygliuočių miškai (ypač Šrenko eglių), kalnų pievos. Kalnuose įsteigti draustiniai (Almatos, Aksu-Džabagli, Baraskelmeso ir kt.), nacionaliniai parkai, o stepių plotai Saryarka paskelbti pasaulio paveldo objektu.

Klimatas

Kazachstano klimatas ryškiai žemyninis, kontrastingas. Šalis patenka į keletą klimato zonų: šaltų žiemų vidutinių platumų, pusdykumių ir dykumų. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra svyruoja nuo -18 °C šiaurėje iki -3 °C pietuose, liepą būna apie +19 °C šiaurėje ir +28–30 °C pietuose. Šiaurėje per metus iškrenta iki 300 mm kritulių, centrinėse srityse, dykumose – mažiau 100 mm, kalnų šlaituose – iki 1600 mm.

Almatos klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Vid. temperatūra °C	−7	−5	2	11	17	21	24	22,5	17	10	1	−4,5	8,9
Krituliai mm	26	32	64	89	99	59	35	23	25	46	48	35	581
Duomenys: Kazachstano klimatas, Almata

Pagrindinis straipsnis – Kazachstano ekonomika.

Kazachstanas turi didžiulius akmens anglies bei geležies rūdos išteklius, taip pat didžiausią pasaulyje chromo kasyklą. 2002 m. buvo išgauta 360 mln. barelių naftos, iš viso už 7 mlrd. eurų.

Taip pat valstybės gelmėse yra aukso, vario, cinko, švino, mangano, chromo bei urano. Kasyba yra pagrindinė Kazachstano ūkio šaka. Nuo 1999 m. BVP kasmet augo apie 9,3 proc.

Šalies ekonominį augimą iš esmės lėmė naftos ir dujų eksporto apimties didėjimas bei aukštos pasaulinės naftos kainos. Naftos doleriais besimaitinančio Kazachstano strateginę, ekonominę ir politinę svarbą regione suvokia tiek kaimynės Rusija ir Kinija, tiek Europa ir JAV, siekiančios su šia šalimi glaudesnės partnerystės.

Kazachstano eksportuojama produkcija – mineralai, geležis, plienas, nafta. Importuojama produkcija – mašinos, transporto įranga, instrumentai, aparatai. Pagrindinės eksporto kryptys yra Rusija, Italija, Prancūzija, Šveicarija, Kinija, Nyderlandai. Importo – Rusija, Kinija, JAV, Ukraina, Vokietija.

 

Pagrindinis straipsnis – Kazachstano demografija.

Pasak 2016 m. apskaičiavimų, kazachai sudaro 66,5 %, rusai – 20,6 %, uzbekai – 3,1 %, ukrainiečiai – 1,6 %, uigūrai – 1,5 %, totoriai – 1,1 %, vokiečiai – 1,0 %. Tokia mišri sudėtis yra iš dalies dėl ketvirtame-šeštame XX amžiaus dešimtmečiuose vykdytų Stalino trėmimų, kai į darbo stovyklas Kazachstane buvo atvežami tiek rusai (dažniausiai apkaltinti buvimu valdžios opozicijoje), tiek tautinės mažumos (ypač vokiečiai, lenkai, ukrainiečiai, čečėnai ir kurdai). Taip pat gan didelis skaičius rusų imigravo į Kazachstaną Chruščiovo eros metu. Iki 1991 m. šalyje buvo maždaug 1 milijonas vokiečių, bet daugelis jų po Sovietų Sąjungos žlugimo emigravo į Vokietiją. Panašiai didžioji dalis mažesnio Kazachstano graikų populiacijos emigravo į Graikiją.

Kalbos

Šalis turi dvi oficialias kalbas: kazachų ir rusų. Rusiškai moka 95 % Kazachstano populiacijos, ji yra kasdieninių reikalų bei skirtingų šalies tautų tarpusavio bendravimo kalba. Kazachiškai moka 64,4 % šalies gyventojų.

 

Religija

1994 m. duomenimis, 44 % Kazachstano gyventojų yra musulmonai (daugiausiai sunitai), 47 % – stačiatikiai ir 2 % – protestantai (daugiausiai baptistai). Pasak Kazachstano ambasados Jungtinėje karalystėje, 2007 m. 57 % visų tikinčiųjų yra musulmonai ir 40 % – krikščionys. Taip pat ambasada teigė, kad daugelis šalies gyventojų nėra giliai tikintys.

Pagrindinis straipsnis – Kazachstano kultūra.

• Kazachstano ryšiai
• Kazachstano transportas
• Kazachstano karinės pajėgos
• Kazachstano tarptautiniai santykiai
• Kazachstano šventės

Bendros nuorodo:

Vikiteka: Kazachstanas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

 

Laisvajame žodyne yra terminas Kazachstanas

• Nuotraukos
• Geopolitika.lt: Kazachstanas – ekonominė galia ir priklausomybė nuo Rusijos

Žemėlapiai:

• Kazachstano fizinis žemėlapis
• Kazachstano pagrindinių kelių žemėlapis
• Kazachstano administracinis – politinis žemėlapis
• Kazachstanas per google žemėlapį

Laikas ir orai:

• Nur Sultano laikas
• Kazachstano orai