Rombas

Rombas, kurio kampai statūs, yra kvadratas.

Kitos reikšmės – Rombas (reikšmės).

Rombas, kaip ir visi lygiagretainiai, yra iškilasis keturkampis. Jis turi dvi įstrižaines.

Rombui yra būdingos ašinė ir centrinė simetrijos. Jis turi dvi simetrijos ašis, einančias per jo įstrižaines ir simetrijos centrą, esantį rombo įstrižainių susikirtimo taške.

Į kiekvieną rombą galima įbrėžti apskritimą, kurio centras yra rombo įstrižainių susikirtimo taškas.

Rombo perimetras apskaičiuojamas formule P = 4a

Rombas turi visas lygiagretainių savybes:

• Rombo visos kraštinės yra lygios.
• Rombo įstrižainės susikerta ir susikirtimo taške yra dalijamos pusiau.
• Rombo priešingi kampai yra lygūs.
• Prie vienos kraštinės esančių rombo kampų suma lygi 180°.

Rombas turi ir dvi tik jam būdingas savybes:

• Rombo įstrižainės yra statmenos.
• Rombo įstrižainės yra jo kampų pusiaukampinės.

Ryšys tarp rombo kraštinių ir įstrižainių:

${\displaystyle d_{1}^{2}+d_{2}^{2}=4a^{2}}$ 

Rombas turi du požymius, kurie jį išskiria iš kitų keturkampių, ir du požymius, kurie jį išskiria iš kitų lygiagretainių:

• Keturkampis, kurio visos kraštinės lygios, yra rombas.
• Keturkampis, lygiagretainis, kurio įstrižainės jo kampus dalija pusiau, yra rombas.
• Lygiagretainis, kurio įstrižainės viena kitai statmenos, yra rombas.

Rombo, kaip ir kitų lygiagretainių, plotas yra lygus jo kraštinės ir į tą kraštinę arba jos tęsinį išvestos aukštinės sandaugai:

S = a × h, čia a – kraštinė, h – aukštinė.

Rombo plotą galima skaičiuoti ir pagal tik rombams būdingą taisyklę: rombo plotas yra lygus jo įstrižainių sandaugos pusei:

${\displaystyle S={\frac {d_{1}\times d_{2}}{2}}}$ , čia ${\displaystyle d_{1}}$  ir ${\displaystyle d_{2}}$  – įstrižainės.