Graikų Kalba

Regioninė kalba:

Graikų kalba
Ελληνικά
KalbamaGraikijoje, Kipre. Taip pat pietų Albanijoje, pietų Italijoje, pietų Makedonijoje, centrinėje ir pietų Bulgarijoje, Turkijoje ir kitose aplinkinėse šalyse
Kalbančiųjų skaičius~13 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių68
KilmėIndoeuropiečių
 Graikų
Oficialus statusas
Oficiali kalbaGraikijos vėliava Graikija
Kipro vėliava Kipras
Europos Sąjungos vėliava Europos Sąjunga

Albanijos vėliava Albanija
Armėnijos vėliava Armėnija
Italijos vėliava Italija
Bulgarijos vėliava Bulgarija
Ukrainos vėliava Ukraina
Kalbos kodai
ISO 639-1el
ISO 639-2gre/ell/grc
ISO 639-3ell, grc — antikinė graikų k.
Geografinis paplitimas
Graikų Kalba

Graikų kalba (gr. Ελληνικά) – geneologiškai izoliuota indoeuropiečių kalbų šeimos kalba. Graikų kalba kalba daugiau nei 18 mln. žmonių Graikijoje ir Kipre, taip pat aplinkinėse šalyse, Armėnijoje, Australijoje, Austrijoje, Kanadoje, Prancūzijoje, Gruzijoje, Vokietijoje ir JAV, kuriose gyvena graikai.

Skiriama senoji (XV– XII a. pr. m. e.–VI m. e. a.), vidurinė, arba bizantiškoji (VI a.–XV a. vid.), ir naujoji (nuo XIV–XVI a.) graikų kalba.

Oficiali transkripcija iš graikų į lotynų rašmenis patvirtinta ISO 843.

Senoji graikų kalba

Graikų Kalba 
Iliados kūrinio pradžia

Senosios graikų kalbos istorija skirstoma į 4 laikotarpius:

  • archajinį (iki IX–VIII a. pr. m. e.),
  • klasikinį (nuo VIII–VII iki IV a. pr. m. e.),
  • helenistinį romėniškąjį (IV a. pr. m. e.–IV m. e. a.) ir
  • vėlyvąjį (nuo IV a.).

Archajiškame laikotarpyje vartotas skiemeninis raštas KretosMikėnų linijinis raštas. Skiriamos Jonijos – Atikos, Arkadijos – Kipro – Pamfilijos, eolėnų, dorėnų tarmių grupės. Jonėnų tarme (žymu ir Arkadijos bei eolėnų tarmių įtaka) sukurtos HomeroIliada“ ir „Odisėja“ (užrašytos VI a. pr. m. e.).

Klasikiniame laikotarpyje jau vartotas balsinis priebalsinis Graikų raštas. Senoji graikų kalba vartota ne tik Graikijoje, bet ir jos kolonijose, kur intensyviai vystėsi tarmės. Pagrindinės tarmės buvo:

  • Jonėnų tarme šnekėta Eubojoje, kikladų salose ir dalyje Mažosios Azijos, įskaitant Efesą, Miletą ir Smirną. Šia tarme kūrė Homeras, Herodotas, Hesiodas, Hipokratas.
  • Eolėnų tarme šnekėta šiaurinėje Mažosios Azijos pakrantės dalyje, Lesbo saloje, Tesalijoje, Bojotijoje.
  • Dorėnų
  • Atikos

Literatūra buvo kuriama Atikos (Aristofanas, Aischilas, Euripidas, Sofoklis), Jonijos, eolėnų (Alkajas, Sapfo) ir dorėnų (Pindaras, Alkmanas) tarmėmis. Helenistinio romėniškojo laikotarpio pradžioje Atikos tarmės pagrindu susiformavo bendrinė (šnekamoji ir rašomoji) kalba – koinė, po Aleksandro Makedoniečio užkariavimų vartota helenistinėse valstybėse. Jai būdinga ilgieji ir trumpieji balsiai bei dvibalsiai, taip pat muzikinis kirtis, 4 linksniai, sudėtinga linksniavimo ir asmenavimo sistema. Vėlyvajame laikotarpyje rašomoji kalba liko koinė, o šnekamojoje kalboje jos pagrindu atsirado naujosios graikų kalbos tarmių užuomazgos. Vidurinė graikų kalba buvo Bizantijos valstybinė kalba. Buvo pagrįsta koinė. Šnekamosios kalbos asmenavimo sistemoje ir sintaksėje atsirado visoms Balkanų kalboms būdingų bendrumų.

Formavosi naujosios graikų kalbos tarmės.

Naujoji graikų kalba

Graikų Kalba 
Graikų kalbos dialektai

Skiriamos dvi naujosios graikų kalbos formos: katarevusa (καθαρεύουσα) ir dimotika (Δημοτική). Katarevusa – Graikijos ir Kipro valstybinės kalbos, artimos helenistinio romėniškojo laikotarpio koinei. Dimotika – bendrinė šnekamoji kalba, susiformavusi XIX a. viduryje Centrinių Graikijos miestų tarmių pagrindu. XX a. katarevusa ir dimotika suartėjo. 1977 m. buvo atlikta graikų kalbos reforma, supaprastintas kirčiavimas ir rašyba. Naujajai graikų kalbai būdinga 5 balsiai, priebalsių gausumas, 3 giminės, 3 linksniai, sudėtinga asmenavimo sistema. Skiriamos šiaurės ir pietų tarmių grupės, taip pat čakonų (kilusi iš senosios graikų kalbos, vartojama pietų Peloponese), urumų (Kaukaze), taurų – rumėjų (prie Azovo jūros) ir trapezundų – rumėjų (pietų Italijoje ir Korsikoje) tarmės, kartais laikomos atskiromis beraštėmis kalbomis.

Kalbos įtaka

Daug senosios graikų kalbos žodžių virto tarptautiniais žodžiais ir terminais. Nemaža jų vartojama ir lietuvių kalboje. Senoji graikų kalba Lietuvos mokyklose dėstoma nuo XVI a., iš pradžių buvo dėstoma kolegijose, vėliau Vilniaus universitete, kunigų seminarijose, tarpukario Lietuvoje – kai kuriose gimnazijose, Kauno universitete (klasikinės filologijos ir lyginamosios kalbotyros specialybės studentams).

Išnašos ir šaltiniai

Nuorodos

Graikų Kalba 
Wiki
Vikipedija Graikų kalba

Tags:

Graikų Kalba Senoji graikų kalbaGraikų Kalba Naujoji graikų kalbaGraikų Kalba Kalbos įtakaGraikų Kalba Išnašos ir šaltiniaiGraikų Kalba NuorodosGraikų Kalba

🔥 Trending searches on Wiki Lietuvių:

KompiuterisRojaus paukščiaiAušra (laikraštis)Lietuvos himnasKondensatorius (elektra)Lietuvos apskritysSniegasAsmens kodasGabrielius Landsbergis (1982)AmoniakasEduardas VaitkusRygaGeltonskruostis žaltysPažyminysBaudžiavaStambulasKokainasLietuvos demografijaLietuvos Didžioji KunigaikštystėSimas ButerlevičiusZakopanėAntigonė (Sofoklis)VenecijaPrieveiksmisBalandisValentinas MazuronisLaurynas BirutisGagaūzijaJonavaŠešiakampisVarliagyviaiDiskriminantasŠikšnosparniaiAugalaiKamikadzėVaivorykštėKęstutisFrazeologizmasBendrasis vidaus produktasSkruzdėlėsMichailas GorbačiovasLietuvių mitologijaJosifas StalinasSniego skonisDidžioji pandaHidroenergijaŽalgirio mūšisRodo kolosasLuminor BankDauno sindromasBrūkšnysPranciškus Juozapas ILietuvos partizanaiPirmasis pasaulinis karasVytautas V. LandsbergisLudwig van BeethovenBaltasis kraujo kūnelisDievų miškasElektrinis laukasNiujorkasMitybos grandinėElektros lemputėKubaVokietijos Demokratinė RespublikaPlokščių tektonikaMiškasSerijinis žudikasDzūkijaAustrija-VengrijaNatūralusis skaičiusŽiedų valdovasKauno ŽalgirisJungtinių Tautų OrganizacijaModernizmasŠarmasAleksandras Makedonietis🡆 More