Pagsasao A Pranses: Romanse a pagsasao a kaaduan a naisasao idiay Pransia

Ti Pranses (français) ket isu ti maikatlo kadagiti pagsasao a Romanse no ti bilang dagiti agsasao ti pagsasaritaan, kalpasan ti Españiol ken Portugés.

Ar-aramaten ti aganay a 67 riwriw a tattao kas nainaan a dilada, ken agarup 128 riwriw amin no mairaman dagiti mangus-usary itoy kas maikadua a pagsasaoda. Ti met laeng Pranses ti opisial a pagsasao iti 29 a pagpagilian. Isu pay ti opisial wenno administratibo a pagsasao dagiti nadumaduma a komunidad ken gunglo (kas koma iti Kappon ti Europa, Komite ti Internasional Olimpiada, Nagkaykaysa a Pagpagilian ken Sangalubongan a Kappon ti Koreo).

Pranses
La langue française
Pannakabalikas[fʁɑ̃sɛ]
Patubo itiKitaen dita baba
Patubo a mangisasao
68 a riwriw (2005)
aginggana ti 115 a riwriw (2010)
Patneng ken L2: 130–275 a riwriw
Indo-Europeano
  • Italiko
    • Romanse
      • Lumaud a Romanse
        • Gallo-Iberika
          • Gallo-Romanse
            • Gallo-Rhaetian
              • Oïl
                • Pranses
Latin (Pranses nga abesedario)
Opisial a kasasaad
Opisial a mangisasao

Administratibo/kultural

14 nga agkamkammatalek

Internasional nga organisasion
NagalagadAcadémie française (Pranses nga Akademia)
Kodkodigo ti pagsasao
ISO 639-1fr
ISO 639-2fre (B)
fra (T)
ISO 639-3fra
Linguaesperio51-AAA-i
Pagsasao A Pranses: Romanse a pagsasao a kaaduan a naisasao idiay Pransia
  Dagiti rehion nga daytoy ket patneng a pagsasao
  Dagiti rehion nga daytoy ket opisial a pagsasao
  Dagiti rehion nga daytoy ket maikadua a pagsasao
  Dagiti rehion nga daytoy ket minoridad a pagsasao
Aglaon daytoy nga artikulo kadagiti simbolo ti ponetiko ti IPA. No awan ti maitunos a suporta ti panangipaay, mabalin a makitam dagiti marka-ti-saludsod, kahon, wenno sabali pay a simbolo imbes a dagiti karakter ti Unicode.

Dagiti nagibasaran

Adu pay a mabasbasa

  • Fougeron, Cécile; Smith, Caroline L. (1993). "French". Journal of the International Phonetic Association (iti Ingles). 23 (2): 73–76. doi:10.1017/S0025100300004874.
  • Batchelor, R. E.; Chebli-Saadi, M. (2011). A Reference Grammar of French (iti Ingles). Cambridge University Press. ISBN 978-0-511-92187-2.
  • Price, Glanville (2013). A Comprehensive French Grammar (iti Ingles) (Maika-6 nga ed.). Blackwell.
  • Thacker, Mike; d'Angelo, Casimir (2019). Essential French Grammar (iti Ingles) (Maika-2 nga ed.). Routledge. ISBN 978-1-138-33816-6.

Dagiti akinruar a silpo

Tags:

Kappon ti EuropaNagkaykaysa a PagpagilianPagsasao a PortugésPagsasao nga Espaniol

🔥 Trending searches on Wiki Ilokano:

NorwegaEskulturaParisAbril 23Digital object identifierTDisiembre 17Sistema ti panangpaandarGeorge OrwellKanal Babuyan1616Peninsula ti BataanPagbasabasa ti webLugar a Tawid ti LubongMarso 10Bangkok1993John Lee Hooker1021Hulio 14AustriaDagiti KrusadaEkolohiaHulio 15DiplomasiaListaan dagiti pagilian babaen ti pagiddiatan ti matgedanPannakaadipenEcuadorBahamasTrangkasoGuineaESuesiaInstrumento ti musikaNobiembre 15AllMoviePanagpapada ti Sangalubongan nga OrasPhiladelphiaLPebrero 21 (bilang)Johannes BrahmsBulgariaMayo 13Lyndon B. JohnsonNailian a Santuario ti Bantay SamatEnero 11Pagsasao nga Estonio1994Hapon1973Mayo 121910Law-angPagsasao a RusoAlkoholSalun-atMedisina1052TaawSelula (biolohia)Kompiuter20051171LondresIsaac NewtonCorregidor🡆 More