Ginget Ti Aosta: Rehion idiay Italia

Ti Ginget ti Aosta (Italiano: Valle d'Aosta (opisial) wenno Val d'Aosta (kadawyan), Pranses: Vallée d'Aoste (opisiall) wenno Val d'Aoste (kadawyan), Arpitano: Val d'Outa, Aleman: Aostatal, Piamontes: Val d'Osta) ket maysa a kabanbantayan a naturay bassit a rehion idiay amianan a laud ti Italia.

Daytoy ket nabeddengan babaen ti Rhône-Alpes, ti Pransia iti laud, Valais, ti Suisa iti amianan ken ti rehion ti Piemonte iti abagatan ken daya.

Ginget ti Aosta
Ti pannakailadawan ti Ginget ti Aosta
Ti pannakailadawan ti Ginget ti Aosta
Wagayway ti Ginget ti Aosta
Eskudo ti Ginget ti Aosta
Mapa a pakabirukan ti Ginget ti Aosta
Ti Ginget ti Aosta ket mabirukan idiay Italia
Ginget ti Aosta
Ginget ti Aosta
Nagsasabtan:
PagilianItalia
KapitolioAosta
Gobierno
 • DauloErik Lavévaz
Kalawa
 • Dagup3,263.22 km2 (1,259.94 sq mi)
Kangato
951 m (3,120 ft)
Populasion
 (2019)
 • Dagup125,666
 • Densidad39/km2 (100/sq mi)
Sona ti orasUTC+01:00, UTC+02:00
Kodigo ti koreo
11100, 11010–11029
Websitewww.regione.vda.it

Daytoy ket addaan iti kalawa iti 3,263 km2 (1,260 sq mi) ken ti populasion iti agarup a 130,000, daytoy ti kabassitan, kabassitan ti populasion, ken kabassitan ti densidad ti populasion a rehion ti Italia. Daytoy kaeng ti Italiano a rehion nga awan kadagiti probinsiana (ti probinsia ti Aosta ket natunaw idi 1945). Ti administratibo a pamay-an ti probinsia ket mait-ited babaen ti rehional a gobierno. Ti rehion ket nabingbingay kadagiti 74 komuna.

Ti patneng apopulasion ket agsasao ti Italiano, ngem adda dagiti makasao ti Valdôtain, ti maysa a porma ti Pranko-Provençal (Arpitan), a kas ti umuna a pagsasaoda, bayat nga idiay Ginget ti Lys adda ti minoridad nga agsasao ti Walser nga Aleman. 70% kadagiti agtataeng ti Ginget ti Aosta Valley ket agsasaoda ti Pranses. Ti Pranses ken Italiano ket isu dagitoy ti opisial a pagsasao. Ti rehional a kapitolio ket ti Aosta.

Heograpia

Ti Ginget ti Aosta ket maysa nga Alpino a ginget a dagiti naipaigidan a gingetna ket mairaman dagiti ITaliano nga arisadsad ti Monte Bianco, Monte Rosa ken ti Matterhorn; ti kangatuan a tuktokna ket ti Monte Bianco (ti Bantay Blanc).

Dagiti nagibasaran

Dagiti taudan

  • Janin, Bernard (1976), Le Val d'Aoste. Tradition et renouveau, Quart: éditeur Musumeci
  • Cerutti, Augusta Vittoria, Le Pays de la Doire et son peuple, Quart: éditeur Musumeci
  • Henry, Joseph-Marie (1967), Histoire de la Vallée d'Aoste, Aoste: Imprimerie Marguerettaz
  • Riccarand, Elio, Storia della Valle d'Aosta contemporanea (1919–1945), Aoste: Stylos Aoste
  • Colliard, Lin (1976), La culture valdôtaine au cours des siècles, Aoste

Dagiti akinruar a silpo

Ginget Ti Aosta: Heograpia, Dagiti nagibasaran, Dagiti taudan  Dagiti midia a mainaig iti Ginget ti Aosta iti Wiki Commons

Tags:

Ginget Ti Aosta HeograpiaGinget Ti Aosta Dagiti nagibasaranGinget Ti Aosta Dagiti taudanGinget Ti Aosta Dagiti akinruar a silpoGinget Ti AostaItaliaPagsasao a PransesPagsasao nga AlemanPagsasao nga ItalianoPransiaSuisaValais

🔥 Trending searches on Wiki Ilokano:

KanggaruFerdinand MagellanJohn TylerKappon ti EuropaInsektoTengnga a PanpanawenTaiwanThimphuWikiSuisa1815Mahatma GandhiHunio 26OmanMusikaChicagoPapa Agapito IPagsasao a PersianoTaga-ugma a GresiaTayug1697Simbaan a Katoliko1181Oktubre 23HinduismoPagsasao a KauweraTsinaRené Descartes1548Kadawyan a tawen a mangrugi iti Lunes1052Pagsasao nga ItalianoSeptiembre 10Paul CézannePagsasao a RusoIdeolohiaSeptiembre 23Carlos P. GarciaTattao a FilipinoMartin LutherMaika-70 a paralelo abagatanRERO (panangilasin)Manuel L. QuezonTi Maudi a Pangrabii (Leonardo da Vinci)Abril 30Washington, D.C.Tattao a SambalSanskritoRenasimientoTranskaukasiaHunio 18Dominio a publikoIInternational Standard Book NumberIsipPapa Inocencio XII1878TabakoMarso 261195Papa Juan XXIIIKaimitoDagiti lehislatibo a distrito iti Siudad ti Quezon🡆 More