Barselona

Barselona – miestas Ispanijos šiaurės rytuose, Katalonijos regiono sostinė ir provincijos centras.

Tai didelis jūrų uostas, tarptautinis oro uostas, vienas iš svarbiausių visos Ispanijos ekonomikos ir kultūros centras. Išvystyta mašinų, tekstilės, chemijos, popieriaus, poligrafijos, maisto pramonė.

Barselona
isp. Barcelona
   Barselona      Barselona   
Barselona
„Sagrada familia“ bažnyčia
Barselona
Barselona
Barselona
41°23′00″ š. pl. 2°11′00″ r. ilg. / 41.38333°š. pl. 2.18333°r. ilg. / 41.38333; 2.18333 (Barselona)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Ispanijos vėliava Ispanija
Regionas Katalonija Katalonijos regionas
Provincija Barselonos provincija
Gyventojų (2018) 1 620 343
Plotas 100 km²
Tankumas (2018) 16 203 žm./km²
Barselona Vikiteka Barselona
Kirčiavimas Barselonà

Po miestu nutiestas patogus metropolitenas. Barselonoje yra 3 universitetai, čia rengiamos prekybinės mugės ir renginiai.

Kultūra

Senamiesčio branduolys – Gotikinis kvartalas (Barri Gotic), viduramžių gotikos pastatų ir bažnyčių muziejus po atviru dangumi. Šioje miesto dalyje yra ir P. Pikaso muziejus. Centrinė Barselonos katedra La Seu – vienas iš didžiausių gotikos statinių Ispanijoje. Mieste yra daug įvairių architektūros ir kultūros paminklų – Šv. Eulalijos katedra, įžymiojo architekto Antonijaus Gaudžio neužbaigta katedra Šv. Šeimynos bažnyčia daugiau nei 100 metų statoma bažnyčia (statoma nuo 1882 m., planuojama baigti 2026 m.), Šv. Pauliaus del Kampo bažnyčia (X–XIII a.), gotikinė XIII–XV a. katedra, Švč. Betliejaus Mergelės bažnyčia (XVII–XVIII a. barokas), Guelio parkas, moderno architektūros Katalonų muzikos rūmai, Šv. Pauliaus ligoninė ir kt. ‎

Yra daug muziejų – istorijos, archeologijos, jūrų, dailės menų ir kt. Operos ir baleto teatras. Netoliese aikštės ir rūmai – Vyskupų rūmai, Generaliteto rūmai, Karališkoji aikštė. Jūros pakrantėje – paminklas Kristupui Kolumbui. Mieste labai ryški architekto Antonijaus Gaudžio (1852–1923) įtaka (XIX a. pabaiga).

Geografija

Barselona 
Barselona
Barselona 
Barselona ir jos priemiesčiai

Barselona įsikūrusi pačiuose Ispanijos šiaurės rytuose, netoli sienos su Prancūzija. Miesto pakrantes skalauja Viduržemio jūra.

Istorija

Miestas įkurtas III a. pr. m. e. Barselonos vietoje nuo seniausių laikų buvo gyvenvietė, manoma, kad ten lankėsi finikiečiai. 218 m. pr. m. e., prasidėjus Antrajam pūnų karui užėmė kartaginiečių pajėgos, vadovaujamos Hamilkaro Barkos. Iki tol šiaurine pūnų teritorijų Ispanijoje riba laikyta Ebro upė, apie 150 km piečiau Barselonos.

Iš laikotarpio tarp 218 m. pr. m. e. iki I a. pr. m. e. apie Barselonos apylinkes išliko mažai žinių. Nuo Augusto laikų čia buvo Romos kolonija Barcino. Trajano laikais tapo svarbiu prekybos centru. 415 m. miestą užėmė visigotų valdovas Athaulfas, 713 m. – arabų Musa. 813 m. frankų Karolio didžiojo sūnus Liudvikas Pamaldusis Barseloną padarė ispanų provincijos sostine. 914 m. ir 986 m. vėl buvo atitekusi maurams.

Barselona Aragono karalystės sudėtyje

1137 m. Barselonos grafas Ramonas Berengeris IV vedė būsimąją Aragono karalienę Petronilą. Jų sūnus Alfonsas II 1162 m. paveldėjo Kataloniją ir Aragoną, tačiau šių teritorijų administravimas faktiškai išliko atskiras. Barselona buvo didžiausias Katalonijos miestas, keturis kartus gyventojais lenkęs kitą didžiausią miestą Gironą, bei svarbus karaliaus pajamų šaltinis. 1359 m. prie Barselonos vyko trijų dienų jūrų kautynės tarp Kastilijos ir Aragono karalių.

Barselona Ispanijos karalystės sudėtyje

Ferdinandui I ir Izabelei susisiekimą su Amerika nukreipus per Seviliją ir Kadisą, Barselonos uosto reikšmė sumažėjo. 1617 m. Barselona sukilo prieš Ispaniją ir pasidavė Prancūzijos karaliaus Liudviko XIII valdžiai, bet 1652 m. vėl atiteko Ispanijai. 1697 m., 1714 m. ir 1809–1813 m. buvo užimtas prancūzų. Barselona buvo didžiausias Ispanijos socializmo ir komunizmo bei katalonų separatizmo centras.

XVIII-XIX amžius

1835, 1836, 1840, 1843, 1856, 1909, 1920, 1930 m. čia vyko sukilimai ir revoliucijos. 1888 ir 1929 m. Barselonoje vyko Pasaulinė paroda.

Sportas

1992 m. Barselonoje vyko XXV vasaros olimpinės žaidynės.

Futbolas

Mieste 1964 m. vyko II Europos futbolo čempionatas, o 1982 m. – XII pasaulio futbolo čempionatas. Stipriausi futbolo klubai:

Krepšinis

Miestai partneriai

Barselonos partneriai:(chronologiškai)

Kiti miestų partnerystės būdai

Galimi kiti miestų partnerystės būdai tarp pasaulio miestų.

Nuotraukos

Nuorodos

Išnašos

Tags:

Barselona KultūraBarselona GeografijaBarselona IstorijaBarselona SportasBarselona Miestai partneriaiBarselona NuotraukosBarselona NuorodosBarselona IšnašosBarselonaBarselonos provincijaIspanijaKatalonija

🔥 Trending searches on Wiki Lietuvių:

Naujoji ZelandijaGediminaičių dinastijaŠilutėTrikampisEduardas VaitkusŽemės diena1922 m. Lietuvos Valstybės KonstitucijaValentinas MazuronisStačiakampisLietuvos istorijaJorėTūrisGriežtisKokliušasMolotovo-Ribentropo paktasRuandaPietų Afrikos RespublikaElektros srovėFizikinis dydisVilniaus miesto dalysChatGPTSan MarinasKvadratinė šaknisPiRealizmas (menas)InkstasGraikų dievaiPrometėjasPirminis skaičiusOlimpinės žaidynėsWilliam GoldingVarlėsViktorija (karalienė)Lietuvos socialdemokratų partijaLeonardo da VinciPučiamieji instrumentaiRopliaiBestuburiaiMobingasEgiptasMarie CurieBaltarusijaBeždžionėsFotosintezėBirštonasAero L-39 AlbatrosMeta PlatformsLinksniavimas lietuvių kalbojeGraikijaPotvynis ir atoslūgisDykumaSingapūrasRugiuose prie bedugnėsFK Venta KuršėnaiNušalimasDrambliaiItalijaEtiketasNeptūnas (planeta)Kazlų RūdaPaprastasis sinavadasLietuvos ežeraiRūgštisNeoromantizmasJuozas GrušasFrazeologizmasRomos imperijaTrapecijaBaltasis kraujo kūnelisAukštaitijaAspergerio sindromasŠiaurės KorėjaAzijaFree FingaVincas Mykolaitis-Putinas🡆 More