Stambulas

Geografiškai priskiriamas Europai, nors dalis yra ir Azijoje. Pagrindinis šalies prekybos, verslo ir kultūros centras, didžiausias uostas, yra tarptautinis oro uostas. Mašinų gamyba, chemijos pramonė, cemento gamyba, maisto, tabako, lengvoji (avalynės, aprangos, odos), baldų pramonė, popieriaus ir stiklo gamyba.

Stambulas turk. İstanbul
Miesto reginys
Stambulas 41°0′0″ š. pl. 29°0′0″ r. ilg. / 41.00000°š. pl. 29.00000°r. ilg. / 41.00000; 29.00000 (Stambulas)
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Turkija
Provincija	Stambulo provincija
Meras	Ekrem İmamoğlu
Gyventojų (2016)	14 365 000
Plotas	1 831 km²
Tankumas (2016)	7 845 žm./km²
Tinklalapis	[ibb.istanbul www.istanbul.gov.tr]
Vikiteka	Stambulas
Kirčiavimas	Stambùlas (Istanbùlas, sen. Bizántijus, Konstantinòpolis)
UNESCO	(angl.) (pranc.): 356

Stambule yra 35 universitetai, ekonomikos ir prekybos, dailės menų akademijos. Žymūs architektūros paminklai – Topkapι rūmai su haremu, Sofijos soboras (Hagia Sophia). Muziejai: archeologijos, turkų ir islamo meno, dailės ir skulptūros, savivaldybės. Daug teatrų. Dideli tiltai jungia europietišką ir azijietišką miesto dalis.

Netoli miesto 2005 m. pastatyta Istanbul Park lenktynių trasa, kurioje rengiamos Formulės 1 lenktynės. Trasą suprojektavo vokiečių architektas Hermann Tilke.

Įkurtas 667 m. pr. m. e. kaip graikų Megaros miesto kolonija Bizantijus (gr. Βυζαντιον = Byzántion). 330 m. Konstantinas Didysis jį pervadino savo garbei Konstantinopoliu ir paskelbė jį Rytų Romos imperijos (plačiau žinomos Bizantijos vardu) sostine. Nesėkmingo ketvirtojo Kryžiaus žygio metu, 1204 m. balandį Konstantinopolį buvo užgrobę kryžiuočiai. Miestas buvo nuniokotas, Kryžiaus žygių idėja diskredituota, taip pat išaugo nesutarimai tarp Katalikų ir Stačiatikių bažnyčių. 1453 m. gegužės 29 d. Konstantinopolį užgrobė Osmanų imperija ir pavertė Osmanų valstybės sostine.

Konstantinopolio žlugimas dažnai taip pat laikomas Viduramžių periodo pabaiga. Iki 1923 m. buvo Turkijos sostinė (kai ja tapo Ankara). Oficialiai miestui Stambulo vardas suteiktas 1930 m.

2016 m. duomenimis Stambule gyvena 14 365 000 žmonių, dėl to jis yra vienas didžiausių Europos miestų. Miestą sudaro 54 municipalitetai ir jis tęsiasi apie 100 km ruožu palei pakrantę. Vidutinis metinis gyventojų prieaugis yra 3.45 %, daugiausiai dėl migracijos iš aplinkinių kaimo vietovių. Stambulo gyventojų tankis – 7,845 žm/kv. km. Bendras Turkijos vidurkis – 110 žm./kv. km. (2021)

Pagal Alisovo klimato klasifikaciją, Stambule vyrauja vidutinių platumų klimatas. Vidutinė metinė temperatūra yra 14,4°C. Vidutiniškai per metus iškrenta 843,9 mm kritulių.

Šilčiausias mėnuo yra liepa, kurios vidutinė temperatūra yra 23,5°C, šalčiausias mėnuo yra sausis, kurio vidutinė temperatūra yra 5,8°C. Daugiausia kritulių iškrenta gruodį (vidutiniškai 123,9 mm), o mažiausiai kritulių iškrenta birželį – vidutiniškai 34,0 mm.

Iki šiol žemiausia užfiksuota temperatūra buvo 1927 m. vasario 9 d. -16,1°C. Šilumos rekordas užfiksuotas 2000 m. liepos 12 d.40,5°C.

Istanbul klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Aukščiausia °C	18,3	24,0	26,2	32,9	33,0	40,2	40,5	38,8	33,6	34,2	27,2	21,2	40,5
Vid. aukščiausia °C	8,7	9,1	11,2	16,5	21,4	26,0	28,4	28,5	25,0	20,1	15,3	11,1	18,4
Vid. žemiausia °C	2,9	2,8	3,9	7,7	12,0	16,0	18,5	18,7	15,5	12,0	8,5	5,3	10,3
Žemiausia °C	−10,4	−16,1	−7,0	−0,6	3,6	8,0	10,5	8,2	5,2	1,0	−4,0	−9,4	−16,1
Krituliai mm	98,4	80,2	69,9	45,8	36,1	34,0	38,8	47,8	61,4	96,9	110,7	123,9	843,9
Duomenys: Pasaulio Meteorologijos Organizacija (JTO) Devlet Meteoroloji İşleri Genel Müdürlüğü (DMİ) ir BBC Weather Centre

Didžioji dalis įvykdomų nusikaltimų nesmurtiniai. Labai retai plėšimų ir vagysčių metu naudojami šaltieji ginklai. Kišenvagiai dažniausiai pastebimi turistinėse miesto vietose.

Futbolas