Dubajus

Aglomeracijoje gyvena 2,9 mln. gyventojų (2017 m.). Šalia yra Persų įlanka (Dubajaus užutėkis), o miestas išsidėstęs vakarinėje užutėkio dalyje. Dubajaus šaltinis dalina miestą į dvi dalis – šiaurinė miesto dalis vadinama Deira (Dayrah), pietinė – Bur Dubajus. Tai svarbus Artimųjų Rytų uostas ir verslo centras. CityMayors.com skaičiavimais, Dubajus taip pat yra antras pagal brangumą miestas regione ir 20-as visame pasaulyje.

Dubajus arab. إمارة دبيّ
Dubajus naktį
Dubajus 25°2′0″ š. pl. 55°3′0″ r. ilg. / 25.03333°š. pl. 55.05000°r. ilg. / 25.03333; 55.05000 (Dubajus)
Laiko juosta: (UTC+4)
Valstybė	Jungtiniai Arabų Emyratai
Emyratas	Dubajaus emyratas
Emyras	Mohammed bin Rashid Al Maktoum
Gyventojų (2017)	2 884 837
Plotas	3 577,30 km²
Tankumas (2017)	806 žm./km²
Tinklalapis	[1]
Vikiteka	Dubajus

Dubajaus emyrate išgaunama nafta, paplitę tradiciniai amatai (žvejyba, kupranugarių veisimas, perlų rinkimas).

Apie Dubajaus senovę žinoma nedaug. Archeologiniai tyrimai rado miesto teritorijoje III a. keramikos ir nestoriečių bažnyčių likučius. 1799 m. į šias teritorijas nuo Nedždo vahabitų pabėgo banijasų beduinų gentis. Jie vertėsi žvejyba ir grūdų auginimu.

Iki XIX a. pabaigos Dubajus buvo skurdus ir izoliuotas miestas, gyvenantis daugiausia perlų žvejyba. Miestas 1954–1971 m. buvo anglų kolonijos administracinis centras. 1971 metais septyni nepriklausomi emyratai Abu Dabis, Dubajus, Šardža, Adžmanas, Ras Al Khaimah, Um El Kaivainas ir Fudžeira susijungė, kad sudarytų Jungtinius Arabų Emyratus. Dubajaus emyras tapo šalies viceprezidentu.

Nors Dubajus niekada netapo JAE sostine, jis yra žinomiausias federacijos miestas su moderniausia infrastruktūra. Taip atsitiko dėl to, kad didelio žiniasklaidos dėmesio sulaukė miesto statiniai ir dirbtinės salos, pvz., Palmių salos – dirbtinis palmės formos pusiasalis ir Pasaulis (dirbtinis salynas atkartojantis pasaulio žemėlapį). Čia taip pat yra prabangiausi viešbučiai ir Burdž al Arabas (vienintelis septynių žvaigždučių viešbutis pasaulyje), aukščiausias pasaulio dangoraižis Burdž Chalifa (828 m aukštis).

Kiti objektai: Dubailendas, Pakrantės Ruožas, Dubajaus marina, Dubajaus zoologijos sodas.

Kaip ir likusi šalies dalis, Dubajus yra subtropinėje klimato juostoje. Šiame Persijos įlankos krante žiemą vidutinė oro temperatūra yra 26 laipsniai šilumos, o vasarą oro temperatūra siekia iki 40 laipsnių karščio ir daugiau. Tai sausringas kraštas, kur lietūs labai reti. Vidutiniškai per metus iškrinta 13 mm kritulių, kas prilygsta 3–4 lietingoms Europos dienoms.

Dubajaus klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru
Vid. aukščiausia °C	24,0	25,4	28,2	32,9	37,6	39,5	40,8	41,3	38,9	35,4	30,5	26,2
Vid. žemiausia °C	14,3	15,4	17,6	20,8	24,6	27,2	29,9	30,2	27,5	23,9	19,9	16,3
Krituliai mm	15,6	25,0	21,0	7,0	0,4	0,0	0,8	0,0	0,0	1,2	2,7	14,9
Duomenys: Dubai Meteorological Office 2008

Pagrindinis straipsnis – Dubajaus gyventojai.

Dubajaus Statistikos Centro duomenimis, emyrate 2009 m. gyveno 1 771 000 gyventojų, iš kurių 1 370 000 vyrų ir 401 000 moterų. Gyventojų tankumas emyrate 408,18 žm./km² – daugiau nei aštuonis kartus didesnis nei šalies vidurkis. Paskutiniais dešimtmečiais gyventojų skaičius sparčiai augo: nuo 265 702 gyventojų 1980 m. iki 669 181 gyv. 1995 m. ir vieno milijono 2004 m.

2005 m. 17 % visų gyventojų buvo JAE piliečiai. Maždaug 85 % imigrantų (ir 71 % visų emyrato gyventojų) buvo azijiečiai, daugiausiai indai (51 %), pakistaniečiai (16 %), bangladešiečiai (9 %) ir filipiniečiai (3 %) ir didelė somaliečių mažuma (apie 30 000). Tuo tarpu ketvirtadalis gyventojų nurodė esantys kilę iš Irano. Be to, 16% gyventojų (arba 288 000 gyventojų) dirbančių kolektyvinį darbą, etninė priklausomybė ar tautybė nustatyta nebuvo, nors numanoma, kad tai daugiausiai azijiečiai. Vidutinis amžius emytrate – 27 metai. Gimstamumas 2005 m. buvo maždaug 13,6 %, mirtingumas – apie 1 %. Be oficialiosios arabų emyrate dar vartojama urdu, hindi, bengalų, puštūnų, malajalių, tamilų, telugų, tagalų ir kinų, taip pat daug kitų kalbų.

Septintas JAE laikinosios konstitucijos straipsnis skelbia islamą oficialiąja valstybės religija. Vyriausybė subsidijuoja 95 % mečečių ir įdarbina visus imamus; maždaug 5 % mečečių yra išimtinai privačios, kelios didesnės mečetės turi privačius fondus.

Dubajuje taip pat yra krikščionių, hinduistų, sikhų, bahajų, budistų ir kitų religinių bendruomenių. Nemusulmoniškoms grupėms leidžiama įsigyti savo šventvietes, kur gali laisvai atlikti apeigas, prieš tai gavus sutikimą dėl žemės. Neturinčios savo pastatų bendruomenės vieta turi dalintis su kitomis religinėmis organizacijomis ar atlikti apeigas privačiuose namuose. Nemusulmoniškoms religinėms grupėms leidžiama atvirai išpažinti savo tikėjimą, tačiau atversti į kitą tikėjimą ar platinti religinę literatūrą griežtai draudžiama – už tokius veiksmus gresia bauda, baudžiamoji atsakomybė, įkalinimas ar išsiuntimas iš šalies.

Dubajuje veikiantys futbolo klubai, rungtyniavę JAE profesionalų lygoje:

• Al Wasl FC,
• Al-Ahli Dubai,
• Al Shabab Al Arabi Club
• Dubai Club
• Al-Nasr Dubai SC

Dubajuje kasmet vyksta Dubajaus teniso čempionatai, taip pat Dubajaus golfo turnyrai. Dubajuje įsikūręs Dubajaus autodromas, kuriame per metus įvyksta daug lenktynių. Mieste vyko 2019 m. AFC Azijos taurės turnyro varžybos.

Dubajuje veikia daug universitetų ir kolegijų, iš jų dauguma privatūs. 2 valstybiniai universitetai – tai Aukštesnieji Technologijų koledžai bei Zajedo universitetas.

2009 m. Dubajuje veikė 79 valstybinės ir 145 privačios mokyklos.

•  
  Džiumeira paplūdimys
•  
  Dubajaus marina naktį
•  
  Dubajaus dangoraižiai naktį
•  
  Dubajaus pasaulio prekybos centras
•  
  Džiumeira salos nuo Almaso bokšto
•  
  Šeicho Zajedo kelias

• Dubajaus dangoraižių diagrama