Dykuma – Žemės paviršiaus sritis, kuri gauna mažai drėgmės, kritulių iškrenta mažiau nei 250 mm per metus ir nėra augalijos arba ji labai menka.
Skiriami du dykumų tipai – aridinės (sauso ir karšto klimato) ir poliarinės (Arkties ir Antarkties). Bendras plotas ~30-45 mln. km², iš jų 15-25 mln. km² yra aridinės dykumos.
Šie dykumų plotai buvo skelbiami maždaug 2010–2020 m. Įvairiuose šaltiniuose gali būti skirtumų, nes dykumų plotai laikui bėgant keičiasi, be to, jų ribos gana sutartinės.
Dykuma | Plotas (km²) |
---|---|
1. Sachara (Afrika) | 9 200 000 |
2. Gobio dykuma (Azija) | 2 300 000 |
3. Arabijos dykuma (Azija) | 1 855 470 |
4. Kalahario dykuma (Afrika) | 360 000 |
Įtraukiant poliarines dykumas Antarktida užima 14 244 900 km², Arkties dykumos 13 985 900.
Ryškiausias dykumos bruožas – tuštuma: joje beveik nėra augalų, gyvūnų, žmonių ir vandens. Aridinės (karštosios) dykumos yra ten, kur Saulės karštis įstengia išgarinti visą išlytą vandenį. Daugelyje vietų metų metus nelyja, o staigių liūčių vanduo dažniausiai suteka į seklius nenutekamus ežerus, o iš jų greit išgaruoja.
Aridinės yra ne tik smėlingosios dykumos; jų iš tiesų yra tik apie 20 %. Daugelis dykumų – pliki akmenynai, dažnai suraižyti gilių laikinų upių vagų – vadžių. Akmeningųjų dykumų reljefas labai kampuotas. Čia nėra aptakių kalvų, būdingų drėgnesnėms vietoms, nes nėra pastovaus nuotėkio.
Daugelyje dykumų vietų vėjas nupustė smėlį, paliko tik plikas uolas ir akmenynus. Yra akmeningųjų dykumų, kurios palengva tampa smėlingosiomis. Pirmiausia atsiranda kopų, tarp kurių dar nėra smėlio, po to visą paviršių apipusto smėlis; tokios dykumos vadinamos smėlio jūra.
Daugumos dykumų geografinė padėtis – aukšto slėgio tropinės zonos, kur oras visada yra labai sausas. Azijos ir Šiaurės Amerikos dykumos yra vidinėse šių žemynų dalyse, o nuo lietų nešančių vėjų jas skiria kalnų virtinės. Didžiausios pasaulio dykumos tęsiasi per Afriką ir didelę dalį Azijos. Europa – vienintelis žemynas, kuriame nėra didelių dykumų. Beveik visos dykumos yra karštos, bet yra ir šaltų dykumų, pavyzdžiui, Arktyje ir aukštai kalnuose, kuriuose dėl didžiulių šalčių nėra gyvybės.
Dykumos susidaro ten, kur vanduo išgaruoja nesuspėjęs susigerti į žemę. Temperatūra čia taip pat svarbi, kaip ir drėgmė – nors kritulių būna tiek pat, šaltesnėse platumose auga miškai, o tropinėse gali augti tik krūmai. Sausas klimatas būdingas apie 25 % Žemės paviršiaus ploto; ypač daug dykumų yra tarp 10° ir 32° šiaurės ir pietų platumos.
Dykumos beveik neveikia cheminis dūlėjimas. Labiausiai paviršių veikia mechaninė vėjo ir paros temperatūrų kitimo erozija.
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Dykuma, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.