Titanikas

Šis straipsnis apie laivą. Apie filmą skaitykite straipsnyje Titanikas (1997 m. filmas).

RMS Titanic
„Titanikas“ Sautamptone 1912 m. balandžio 10 d.
Bendra informacija
Valstybė	Didžioji Britanija
Vėliava
Statytojas	Harland and Wolff
Nuleistas	1909 m. kovo 31 d.
Plaukioja (-jo) nuo	1911 m. gegužės 31 d.
Savininkas	White Star Line
Namų uostas	Liverpulio uostas
Plaukiojo iki	1912 m. balandžio 14 d.
Būsena	nuskendęs
Charakteristikos
Klasė	Olympic klasės
Tipas	vandenynų laineris
Tonažas	46 328 RT
Vandentalpa	52 310 t
Ilgis	269,1 m
Plotis	28 m
Aukštis	53,3 m
Grimzlė	10,5 m
Deniai	9 (nuo A iki G)
Galia	46 000 AG (projektinė) 59 000 AG (didžiausia)
Varomoji jėga	2 keturių cilindrų, trigubo išsiplėtimo garo mašinos ir garo turbina sukanti vidurinį, keturmentį sraigtą, kraštiniai - trimenčiai
Greitis	21 mazgas
Keleiviai	2556
Įgula	892

Titanic) – transatlantinis keleivinis laivas. Šis laivas buvo pastatytas Belfaste, Airijoje ir priklausė „White Star Line“ kompanijai. Tai buvo didžiausias pasaulyje laivas tuo laikotarpiu.

„Titanikas“ buvo kuriamas naudojant pažangiausias to meto technologijas. Buvo populiari nuomonė, jog šis laivas „nepaskandinamas“, nes buvo suskirstytas į 16 sandarių skyrių, kurie galėjo būti labai greitai atskirti vienas nuo kito. Todėl nebuvo pasirūpinta pakankamu valčių ir kitų gelbėjimosi priemonių skaičiumi, kad jų pakaktų visiems keleiviams. Tebuvo parūpinta 20 gelbėjimo valčių, nes buvo manoma, jog net ir rimtai pažeistas „Titanikas“ ilgai laikysis ant vandens, ir valčių tereikės evakuacijai į jau greta esantį gelbėjimo laivą.

1912 m. balandžio 10 d. „Titanikas“ išplaukė iš Sautamptono (Southampton), pakeliui sustodamas Šerbure ir Kvinstaune (Airija). Iš Kvinstauno, Niujorko link laivas pajudėjo balandžio 11 d. Jame buvo 891 komandos narys ir 1316 keleivių.

 

 

Sekmadienį, 1912 m. balandžio 14 d., 23:40 vakaro, „Titanikas“, atsitrenkė į ledkalnį Šiaurės Atlante (41°43’16„N, 49°56’27“W). Plaukdamas daugiau kaip 22 mazgų greičiu 166 tūkstančių tonų vandentalpos „Titanikas“ negalėjo staigiai sumažinti greičio. Ledkalnis dešiniojo laivo borto apačioje pramušė 90 metrų skersmens skylę, pažeisdamas iškart penkis hermetiškus skyrius. Laivas būtų nenuskendęs vandeniui užtvindžius ketvertą skyrių, tačiau užtvindžius penktą, laivas išilgai pasviro tiek, kad vanduo ėmė lietis į gretimus skyrius per hermetiškų pertvarų viršų. Prasidėjus balandžio 15-ajai kapitonas E. J. Smitas paskelbė „Titaniko“ evakuaciją. Netrukus buvo perduoti pirmi radijo signalai prašantys pagalbos. Dar po pusvalandžio, pradėtos nuleidinėti gelbėjimosi valtys. Paskutinė valtis nuleista 02:05 (sudedama valtis D). Skęsdamas „Titanikas“ perlūžo į dvi dalis ir maždaug 02:20 dingo po vandeniu. Kapitonas E. J. Smitas nuskendo su savo laivu. Laivo nuolaužos guli maždaug 560 km į pietryčius nuo Niufaundlando.

 

Kartais teigiama, jog laivas galėjo išvengti katastrofos nesukdamas į šoną ir trenkdamasis į ledkalnį kaktomuša. Kitą dieną atplaukusių gelbėjimo laivų įgulos nariai pastebėjo, jog netoli „Titaniko" sudužimo vietos plaukusio ledkalnio vienas šonas buvo nusidažęs raudona spalva. Tai leido neabejoti, jog būtent į tą ledkalnį ir atsitrenkė „Titanikas”. Priekis būtų buvęs sudaužytas, bet galbūt pažeistų skyrių skaičius būtų likęs mažesnis nei penki. Kitur rašoma, jog nereikėjo stabdyti, nes greičiau plaukiantis laivas geriau klauso vairo ir galbūt būtų spėjęs pasukti. Katastrofos metu žuvo apie 1500 žmonių. Dėl tokio didelio aukų skaičiaus „Titaniko“ istorija turėjo ir tebeturi labai platų atgarsį visuomenėje ir neretai nagrinėjama taip pat ir tiesiogiai su laivininkyste nesusijusiais požiūriais. Viena pagrindinių pamokų buvo ta, kad katastrofai reikia deramai pasiruošti net ir tada, kai atrodo, jog tokių dalykų tikrai negali būti, ir niekas iš esmės negali būti apsaugotas nuo klaidų. Tačiau „nepaskandinamo laivo“ projekto autoriai padarė didelių klaidų. Be nepakankamo hermetiškų pertvarų aukščio, taip pat minima nevykusi vairo konstrukcija. Be to, iš trijų sraigtų tik du kraštiniai (garo mašinos varomi) turėjo atbulinę eigą ir galėjo stabdyti laivą. Vidurinis, garo turbinos varomas sraigtas stabdant ar plaukiant atgal galėjo būti tik sustabdytas. Tik 705 žmonės – mažiau negu trečdalis keleivių ir komandos narių – išsigelbėjo per katastrofą. Tarp jų buvo 338 vyrai ir 316 moterų. Išgelbėtas 51 vaikas. Liudviko Stulpino vadovaujamas laivas „Birma“ taip pat dalyvavo gelbėjant skęstantį „Titaniką“. Tarp „Titaniko“ katastrofos aukų buvo ir Liubavo Švč. Trejybės bažnyčioje kunigavęs Juozas Montvila, taip pat Ignalinoje gimęs 22 metų inžinierius Eliezeris Gilinskis.

Praėjus maždaug trims ketvirčiams amžiaus po katastrofos, „Titanikas“ pagaliau buvo rastas 1985 m. Roberto Ballardo vadovaujamos ekspedicijos metu, apie 600 km į pietus nuo Niufaundlando krantų, 41°43′57″ š. pl. 49°56′49″ v. ilg. / 41.73250°š. pl. 49.94694°r. ilg. / 41.73250; 49.94694 teritorijoje, 3,8 km gylyje. 1985 m. rugsėjo 1 d. povandeninis laivas „Argo“ pradėjo fotografuoti vandenyno dugną. Buvo aptiktos dvi didžiulio laivo pusės, gulinčios apie 600 metrų viena nuo kitos. Per 1986 m. ekspediciją ant laivagalio buvo prikalta atminimo lentelė.

Nuo 2012 m. „Titaniko“ nuolaužos yra UNESCO Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos saugomas objektas.

2023 m. birželio 18 d. ekspedicijos prie „Titaniko“ nuolaužų metu minipovandeninis laivas „Titan“, priklausantis „OceanGate, Inc.“ kompanijai, dingo be žinios su 5 žmonėmis. Praėjus savaitei Jungtinių Valstijų pakrantės apsauga pranešė radusi povandeninio laivo nuolaužas bei aukų kūnus.

1898 m. išėjo anglų rašytojo Morgan Robertson (1861–1915) romanas „Futility, or the Wreck of the Titan“ („Tuštybė, arba Titano nuolaužos“), kuriame pasakojama apie transatlantinį britų lainerį „Titan“, savo dydžiu pranokusį visus ligi tol buvusius laivus. Šis laineris buvo laikomas neskęstančiu (jame net nebuvo pakankamai gelbėjimo valčių), tačiau paskendo balandžio naktį susidūręs su ledkalniu. Visa ši istorija turi stebėtinai daug sutapimų su „Titaniku“, nors buvo parašyta 14 metų anksčiau nei nuskendo „Titanikas“.

• „Titaniko“ lietuviai: tautiečiai, atsidūrę amžiaus katastrofos įvykių sūkuryje / Gerda Butkuvienė, Vaida Lowell. – Kaunas: Obuolys. – 286 p.: iliustr. – ISBN 978-609-403-329-2

Vikiteka: Titanikas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Titaniko istorija (anglų k.)
• Titaniko elektroninė enciklopedija (anglų k.)
• lrytas.lt Nuskendusio „Titaniko“ liekanos – Virdžinijos teismo ginčų verpetuose Archyvuota kopija 2009-10-30 iš Wayback Machine projekto.