Vitaminas C (dar kartais vadinamas askorbo rūgštimi) – tai vandenyje tirpstantis vitaminas, reikalingas kai kurioms organizmo funkcijoms.
Dauguma gyvūnų patys sintezuoja šį vitaminą, bet kai kurie gyvūnai (įskaitant žmones ir kitus primatus) to negali. Pirmą kartą vitaminas išskirtas 1928 m., o 1932 m. įrodyta jo nauda užkertant kelią skorbutui (iš ko ir kilo vienas iš pavadinimų: a + skorb).
Vitaminas C | |
Bendri duomenys | |
---|---|
Cheminė formulė | C6H8O6 |
Molekulinė masė | 176,13 g/mol |
Vitamino savybės | |
Tirpsta | Vandenyje |
RDA (suaugusiam vyrui) | 60 mg/dieną |
RDA (suaugusiai moteriai) | 60 mg/dieną |
Trūkumo simptomai | |
Pertekliaus simptomai | |
| |
Pagrindiniai šaltiniai | |
|
Vitaminas C yra askorbo rūgšties L-enantiomeras. Komerciškai naudojamas vitaminas C yra askorbo rūgšties, natrio askorbato ir kitų askorbatų mišinys.
Žmonės nuo senovės žinojo, kad šviežias augalinis maistas yra būtina dietos dalis siekiant apsisaugoti nuo ligų. Tai ypač buvo svarbu žmonėms, gyvenantiems ekstremaliose teritorijose. Pavyzdžiui, arkties zonos gyventojai naudojo pušų spyglių užpilus, o dykumose gyvenantys – sausroms atsparių medžių lapus.
Augalinio maisto nauda siekiant išgyventi apsupties ar ilgos jūrinės kelionės metu taip pat žinoma nuo seno. XVII amžiuje laivo chirurgas Ričardas Vudalas (Richard Woodall) knygoje „Chirurgo pagalbininkas“ (Surgeon’s Mate) ligų prevencijai ir gydymui rekomendavo citrinų sultis.
Moksliškai pagrįsti skorbuto priežastis pirmasis 1747 m. pabandė laivo chirurgas Džeimsas Lindas, kuris daliai įgulos duodavo citrinų sulčių prie įprasto raciono, o kitai daliai nedavė. Eksperimentas parodė, kad citrinų sultys tikrai padeda išvengti ligos.
Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose (limetose, citrinose, apelsinuose, greipfrutuose), pomidoruose, bulvėse, ypač jo daug svogūnų galvose. Taip pat vitamino C yra papajose, brokoliuose, Briuselio kopūstuose, juoduosiuose serbentuose, braškėse, žiediniuose kopūstuose, špinatuose, kiviuose, paprikose.
Vitamino C kiekis vaisiuose priklauso nuo dirvožemio, klimato, šviežumo, laikymo sąlygų, ruošimo būdo. Apytiksliai vitamino kiekiai įvairiuose vaisiuose (kiekis pateikiamas miligramais 100-e gramų):
Vaisius | Kiekis |
---|---|
Vaistinė juodmirtė | 2800 |
Malpigija | 1600 |
Šaltalankis | 695 |
Zizifas | 500 |
Erškėčio vaisius | 426 |
Baobabas | 400 |
Juodasis serbentas | 200 |
Guava | 100 |
Kivis | 90 |
Brokolis | 90 |
Gervuogė (plunksnalapės gervuogės) | 80 |
Raudonasis serbentas | 80 |
Briuselio kopūstas | 80 |
Rambutanas | 70 |
Persimonas | 60 |
Papaja | 60 |
Braškė | 50 |
Apelsinas | 50 |
Vaisius | Kiekis |
---|---|
Citrina | 40 |
Žiedinis kopūstas | 40 |
Greipfrutas | 30 |
Mandarinas | 30 |
Marakuja | 30 |
Špinatas | 30 |
Kopūstas, šviežias žalias | 30 |
Melionas | 30 |
Avietė | 25 |
Limeta | 20 |
Mangas | 20 |
Pomidoras | 10 |
Mėlynė | 10 |
Ananasas | 10 |
Azimina | 10 |
Vaisius | Kiekis |
---|---|
Vynuogė | 10 |
Abrikosas | 10 |
Slyva | 10 |
Arbūzas | 10 |
Bananas | 9 |
Morka | 9 |
Avokadas | 8 |
Laukinė obelis | 8 |
Persikas | 7 |
Obuolys | 6 |
Gervuogė | 6 |
Ridikas | 5 |
Kriaušė | 4 |
Salota | 4 |
Agurkas | 3 |
Figa | 2 |
Šilauogė | 1 |
Dauguma gyvūnų patys sintetina vitaminą C, jis kaupiamas inkstuose (driežai, paukščiai) arba kepenyse (žinduoliai, kai kurie paukščiai). Dauguma žuvų, paukščių, kai kurių rūšių šikšnosparniai ir kiaulės bei dauguma primatų šio vitamino nesintetina.
Žmogus tebeturi nebeveikiantį vitamino C sintezės geną aštuntojoje chromosomoje (8p21.1). Jis koduoja enzimą, reikalingą paskutiam sintezės žingsniui. Sekoje susikaupę mutacijų, įskaitant du stop kodonus ties kuriais baltymo sintezė nutrūktų. Dalis geno (palyginant su funkcionuojančia žiurkės seka, panašumas į kurią vis dar siekia 94 %) visiškai prarasta. Mutacijos greičiausiai susikaupė po to, kai genas nustojo veikti ir nebebuvo evoliucinio spaudimo išlaikyti seką teisinga. Genas nustojo veikti prieš maždaug 40 milijonų metų.
Yra keturios pagrindinės hipotezės, kodėl gebėjimas gaminti vitaminą C buvo prarastas:
Vitaminas C jautrus karščiui, šviesai, drėgmei, reaguoja su deguonimi. Ruošiant maistą prarandama apie 40 proc. vitamino.
Vitaminas C reikalingas:
Rekomenduojama paros norma suaugusiam vyrui – 90 mg, o moteriai - 75 mg, nėščioms moterims – 85 mg, žindančioms – 120 mg. Gerokai daugiau vitamino reikia ištikus stresui, kilus infekcijos pavojui ir valgant daug baltymų turintį maistą. Rūkančių žmonių organizmas absorbuoja tik 60 proc. vitamino C; absorbcija taip pat sumažėja vartojant vitaminą kartu su saldumynais.
Esant askorbo rūgšties trūkumui organizme, susergama skorbutu – avitaminozės forma su tokiais simptomais:
Vitamino C perdozavimas pasitaiko labai retai; jo požymiai – pykinimas, vėmimas. Ypatingai retais atvejais gali atsirasti inkstų akmenų. 10 gramų paros dozė gali sukelti viduriavimą.
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Vitaminas C, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.