Masturbacija

Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas. Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai.

Dažnai masturbuojamasi lytinio brandimo metu, kai lytinis potraukis yra labai stiprus, o galimybių jį natūraliai patenkinti nėra. Vidutiniškai masturbuotis pradedama apie 14 metus, bet pastaraisiais dešimtmečiais tendencijos yra jaunėjimo link. Masturbuojasi taip pat ir suaugę vyrai bei moterys (taip teigia 97 % vyrų ir 80 % moterų), ypač būdami vieniši. Potraukis derinti masturbaciją ir pornografiją gali sukelti priklausomybę. Šiais laikais masturbacija nėra smerkiama, jei nepereina į kokią nors patologinę formą. Vis dėl to masturbacija laikoma gėdingu įpročiu, žmogaus nesubrendimo, nesugebėjimo patenkinti seksualinį potraukį natūraliu būdu ženklu, todėl nevisi prisipažįsta užsiimą masturbacija. Masturbacija nėra kenksminga sveikatai, o neigiamas požiūris anksčiau buvo susiformavęs dėl to, kad bet kokios seksualumo apraiškos laikytos nuodėme.

Galimi įvairūs masturbacijos būdai. Moterys paprastai masturbuojasi ranka masažuodamos (fingeringas) savo erogenines zonas (klitorį, lytines lūpas, kai kurios tuo metu kita ranka dirgina krūtų spenelius ir ritmiškai suspaudžia krūtis), kartais – naudodamos vibratorius, trindamos vulvą į pagalvę ar kitus minkštus daiktus, lovos kraštą. Moterys gali taip pat masturbuotis ir su dušo srove į tarpkojį, arba tiesiog dirgindamos savo genitalijas. Vyrų masturbacija nėra įvairi. Abejomis rankomis gali būti dirginamas tiek penis, tiek kapšeliai. Dažniausiai penis, ties varpos galvute ar žemiau suimamas į ranką delnu ar liečiamas keliais pirštais ir pasikartojančiais judesiais pirmyn – atgal dirginamas, kol pajaučiamas malonumas. Varpos suspaudimo jėga ir judesių ritmas pasirenkami individualiai. Per ejakuliaciją kai kurie stipriau suspaudžia varpą, kiti sulėtina ritmą, treti visai nustoja ją stimuliuoti. Kiti masturbuojasi gulėdami ant pilvo ir trindami varpą į pagalvę arba kitą minkštą daiktą, kai kurie – kaišiodami varpą į makštį priminančias skyles. Paprastai moterys ir vyrai patiria orgazmą per kelias ar keliolika minučių nuo masturbavimosi pradžios priklausomai nuo susijaudinimo.

Praktikuojama ir abipusė masturbacija, kuomet partneriai vengia sueities ir vienas kitą tenkina dirgindami lytinius organus rankomis arba krūtimis. Dažniausiai masturbuojamasi brendimo amžiuje, kai lytinis potraukis labai stiprus, o galimybių jį natūraliai patenkinti nėra. Be pubertatinės, dar yra ankstyvoji masturbacija, kai lytinis potraukis dar nesusiformavęs; taip pat egzistuoja tokia masturbacijos šaka, kaip pakeičiamoji masturbacija, praktikuojama lytinio gyvenimo pradžioje, kai lytiniai santykiai dar nereguliarūs, moterys ja užsiima tada, kai vyras nesugeba jų patenkinti per lytinį aktą; mėgdžiojamoji masturbacija, kai bendraamžiai mėgdžioja besimasturbuojančius draugus; įkyrioji masturbacija, kai masturbuojasi psichiniai ligoniai, kai kada jie masturbuojasi net ir tada, kai nejaučia potraukio, be erekcijos ir orgazmo – masturbacija tapo liguistu įpročiu.

Įvairiais laikais apie masturbaciją buvo labai prieštaringa nuomonė. Viduramžiais ir vėliau masturbacija buvo laikoma gėdingu dalyku, galinčiu sukelti grėsmę žmogaus sveikatai – tiek fizinei, tiek dvasinei. Pavyzdžiui, anksčiau tikėta, kad masturbuojantis ant delnų išauga plaukai. Šiais laikais tokie prietarai gali atrodyti gana juokingai, bet tokia žmonių nuostata turėjo gana tvirtą pagrindą, visų pirma todėl, kad dar nebuvo gerai pažinta žmogaus anatomija.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje įsigalėjo požiūris, kad dalis psichinę negalią turinčių žmonių turi padidėjusį lytinį potraukį ir sumažėjusią savikontrolę. Kuo didesnis ligonis, tuo drąsiau jis masturbuojasi kitų žmonių akivaizdoje. Dėl šios priežasties dauguma žymių praeities mokslininkų ir medikų galvojo, kad masturbacija veda link pamišimo. Taip manė ir XX a. pradžios mokslininkas, daktaras Kraftas Ebingas. Jis parašė knygą „Lytinė psichologija“, kurioje buvo rašoma apie įvairiausius lytinius iškrypėlius, kurių didžioji dauguma buvo su psichine negalia, arba iš šeimų, kuriuose buvo psichikos ligonių. Daugumai šių žmonių masturbacija buvo vienas iš būdų savo vaizduotėje įgyvendinti tai, kas jiems teikė malonumą. Panaši ir kito mokslininko Janio Zalyčio nuomonė apie masturbaciją. J. Zalytis, gyvenęs Sovietų Sąjungos laikais, manė, kad masturbacija veda prie įvairių lytinių iškrypimų – (sadizmo, mazochizmo, ekshibicionizmo ir net homoseksualizmo).

Iki XX a. 7-ojo dešimtmečio seksualinės revoliucijos buvo griežtai cenzūruojamos knygos ir žurnalai (tame tarpe JAV „Playboy“, kuriame nebuvo galima pamatyti apsinuoginusios moters be gaktos plaukų). Daugelyje kultūrų aptarinėti seksualinius klausimus iki seksualinės revoliucijos pradžios buvo tabu. Paaugliams lytinio brendimo metu nebuvo suteikiama jokia informacija, menkai arba visiškai nevystomas lytinis švietimas.