Juozas Aputis (1936 m.
Juozas Aputis | |
---|---|
Gimė | 1936 m. birželio 8 d. Balčiai |
Mirė | 2010 m. vasario 28 d. (73 metai) Vilnius |
Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
Veikla | prozininkas, vertėjas |
Alma mater | 1960 m. Vilniaus universitetas |
birželio 8 d. Balčiuose, Raseinių rajonas – 2010 m. vasario 28 d. Vilniuje) – lietuvių prozininkas, vertėjas, redaktorius.
1948 m. baigė Balčių pradinę mokyklą, 1950 m. Nemakščių septynmetę, 1954 m. Viduklės vidurinę mokyklą. 1954–1955 m. dirbo Balčių klubo-skaityklos vedėju. 1959–1969 m. dirbo „Literatūros ir meno“ redakcijoje. 1960 m. Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. 1969–1977 m. dirbo „Girių“, 1980–1990 m. „Pergalės“, 1991–2001 m. „Metų“ redakcijose. 1990–1991 m. „Pergalės“, 1991–1994 m. „Metų“ vyr. redaktorius, 1995–2001 m. „Metų“ prozos skyriaus vedėjas.
1980–1990 m. Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraščio „Pergalė“, 1991–1994 m. „Metai“ redkolegijos narys. Nuo 1998 m. LR nacionalinių literatūros ir meno premijų komiteto narys. Nuo 1967 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys, nuo 1990 m. sąjungos valdybos narys. Nuo 1972 m. gyveno ir kūrė etnografiniame Zervynų kaime, sodyboje ant Ūlos kranto. Palaidotas Antakalnio kapinėse.
Su J. Apučio vardu yra siejamas novelės atgimimas sovietiniais metais (7-8 deš.). Moderni novelės forma, subtilus psichologiškumas, nuotaikos ir situacijų autentiškumas, asociatyvių vaizdų gausa, lyrinė pasaulėjauta, eseistinė stilistika, kasdieniškumo ir giliųjų tikrovės struktūrų dermė J. Apučio novelėse buvo nauja ir skaitytojui labai įdomi ieškojimo kryptis. Jau ankstyvojoje J. Apučio kūryboje jaučiamas stiprus autobiografiškumo podirvis, gimtinės ir artimų žmonių pasaulėvaizdis. Būties slėpinių, gyvenimo pilnatvės visuotinumo dėsnių, egzistencinio nerimo vedami yra visi J. Apučio personažai, nepaisant jų amžiaus, kilmės, profesijos. Novelistikoje atsiradę kūrybos principai vėliau buvo išplėtoti stambesniuose prozos žanruose – apysakose ir romane „Smėlynuose sustoti negalima..“ Išskirtinę vietą Apučio kūryboje užima apysaka „Skruzdėlynas Prūsijoje“ (parašyta 1971 m., išspausdinta 1989 m.). Šioje apysakoje autorius pasitelkia sąlyginę (alegorinę, simbolinę, metaforinę) formą, itin sustiprina racionalumo ir iracionalumo sandūroje atsirandančius istorijos, individo laisvės, pasipriešinimo smurtui klausimus.
Pagal savo novelių triptiką „Ak, Teofili!“ (1976 m.) parašė scenarijų kino filmui „Mano vaikystės ruduo“ (1977 m.). Išvertė V. Bykovo, A. Čechovo, V. Šukšino, D. Grigorovičiaus, J. Trifonovo ir kt. prozos kūrinių. J. Apučio novelių knygų išleista rusų, latvių, estų kalbomis.
Vikicitatos
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Juozas Aputis, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.