Gibraltaro Sąsiauris

Sąsiauriu susijungia Atlanto vandenynas ir Viduržemio jūra. Pavadinimas kilęs nuo arabiškos frazės „Džebel Tarik“, reiškiančios „Tariko kalnas“. Tai užuomina į Umajadų berberų generolą Tariką ibn-Zijadą, vadovavusį Ispanijos užkariavimui 711 m. Jis taip pat vadinamas Gibraltaro sąsiauriais ir Strogu, pastarasis pavadinimas vėliau paplito jūreivių tarpe.

Sąsiauris 58 km ilgio. Siauriausioje vietoje tarp Punta Tarifos šiaurinėje dalyje ir Punta Sireso salelių pietinėje dalyje, sąsiauris yra 13 km pločio. Sekliausia vieta ties Kamarinalo slenksčiu, čia gylis 284 m, vidutinis gylis 365 m, didžiausias gylis 900 m.

Tarp abiejų sąsiaurio pusių kursuoja keltai.

Šiaurinėje sąsiaurio dalyje yra Ispanija ir Gibraltaras, pietinėje – Marokas ir Ispanijos eksklavas Šiaurės Afrikoje - Seuta. Jo ribos Antikoje buvo vadinamos Heraklio stulpais. Sąsiauryje yra kelios salos kaip ir Perechilio sala, į kurią pretenduoja Marokas ir Ispanija.