Zanklos Tvanas

metų buvo vandeniu užpildyta Viduržemio jūra. (Blanc, 2002).

Tvanas baigė Mesinos druskingumo krizę (angl. Messinian salinity crisis) ir buvo Zanklos stadijos (angl. Zanclean age) pradžia. Maria Bianca Cita sukūrė terminą 1972 m., vykdant Giliojo jūros gręžimo projektą (angl. Deep Sea Drilling Project), kur buvo tirtas perėjimas iš Mesinos stadijos į Zaklos stadiją Viduržemio regione. (Nesteroff et al., 1972).

Pagal šį modelį vanduo iš Atlanto vandenyno užpildė iki tol tuščią būsimos Viduržemio jūros dubenį pro sąsiaurį (dabartinis Gibraltaro sąsiauris). Spėjama, kad tvanas truko nuo kelių mėnesių iki dvejų metų. (e.g. Roveri et al., 2008).

Jūros lygio kilimas galėjo siekti iki 10 metrų per dieną. (e.g. Garcia-Castellanos et al., 2009). Šio straipsnio autoriai spėja, kad tada vanduo sruvo daugiau kaip 1 km skardžiu, srauto debitas buvo iki 10⁸ m³/s, apie 1000 kartų didesnis už šių dienų Amazonės debitą. Gibraltaro sąsiaurio dugno struktūrų tyrimai rodo, kad tvindymo kanalo nuolydis buvo gana lėkštas, o ne status skardis.

Ne visi moksliniai tyrimai palaiko, kad įvykis buvo katastrofiškas. Daug autorių mano, kad normalios Viduržemio jūros formavimasis po Mesinos stadijos Lago Mare epizodo buvo daug daugiau laipsniškas.