Ramadanas

رمضان) — musulmonų pasninko mėnuo. Tai yra IX mėnuo pagal islamiškąjį kalendorių. Per ramadaną Mahometui buvo pradėtas apreikšti Koranas. Daug laiko tikintieji praleidžia mečetėse, kiekvieną dieną viso pasaulio musulmonai keliasi prieš aušrą, kad pavalgytų ir atliktų fajr maldą. Šį mėnesį šviesiu paros laiku musulmonai turi susilaikyti nuo valgymo, gėrimo, rūkymo, lytinių santykių. Valgymas šį mėnesį be priežasčių dienos metu islame yra laikomas nuodėme. Vaikams, seniems žmonėms pasninkas neprivalomas, nėščiosios, maitinančios motinos, ligoniai gali jį nukelti.

Kiekvienos Ramadano dienos ritmą reguliuoja griežtas maldų grafikas. Anksti ryte prieš aušrą valgomi lengvi pusryčiai (suhuras arab. سحور = suḥūr), po kurių seka priešaušrio malda (arab. صلاة الفجر = ṣalāt al-fajr). Tada prasideda griežtas pasninkas (arab. صوم = sawt), kurio metu draudžiama valgyti. Dieną vyksta dienovidžio (arab. صَلَاة ٱلظُّهْر = ṣalāt aẓ-ẓuhr) ir popiečio (arab. صلاة العصر = ṣalāt al-ʿaṣr) maldos. Nusileidus saulei vyksta polaidžio malda (arab. صلاة المغرب = ṣalāt al-maġrib), po kurios iš karto valgoma gausi vakarienė iftaras. Po iftaro kalbama nakties malda (arab. صلاة العشاء = ṣalāt al-ʿišā). Po jos vyksta specialios, tik Ramadanui skirtos pamaldos taravihas (arab. تراويح = Tarawih): skaitoma viena iš 30 koranų dalių (džuzas) ir atliekami gausūs raka (atsiklaupimų serijos).

Ramadano pradžios ir pabaigos dieną lemia mėnulio fazių kaita. Ramadanas baigiasi danguje pasirodžius jaunam mėnuliui, t. y. prasidėjus naujam mėnulio mėnesiui. Tą dieną prasideda trijų dienų šventė, vadinama Id al Fitras. Šios šventės metu aukojami gyvuliai, dovanojamos dovanos, lankomi draugai ir kaimynai.

Daugumoje islamo religiją išpažįstančiųjų valstybių būna sutrumpintas darbo laikas arba dėl negalėjimo pasistiprinti darbo metu sumažėja žmonių darbo našumas, dėl to kitų šalių prekybininkams ir investuotojams dėl sulėtėjusios gamybos tenka koreguoti veiklos planus.