90°15′W / 15.500°N 90.250°W / 15.500; -90.250
Ti Guatemala, opisial a ti Republika ti Guatemala (Espaniol: República de Guatemala [reˈpuβlika ðe ɣwateˈmala]), ket maysa a pagilian idiay Tengnga nga Amerika a nabeddengan babaen ti Méhiko iti amianan ken laud, ti Taaw Pasipiko iti abagatan a laud, ti Belis iti amianan a daya, ti Karibe iti daya, ken Honduras ken El Salvador iti abagatan a daya. Ti kalawana ket 108,890 km2 (42,043 mi2) nga addaan iti populasion ti agarup a 18,917,714.
Republika ti Guatemala República de Guatemala (Espaniol) | |
---|---|
Napili a pagsasao: "El País de la Eterna Primavera" "Ti Daga ti Agnanayon a Primabera" | |
Nailian a kanta: Himno Nacional de Guatemala Nailian a kanta iti Guatemala | |
Kapitolio ken kadakkelan a siudad | Siudad ti Guatemala 14°38′N 90°30′W / 14.633°N 90.500°W |
Opisial a sasao | Espaniol |
Grupgrupo ti etniko (2001) | Mestiso (mestiso nga Amerindio-Espaniol – iti lokal nga Espaniol ket makunkuna a Ladino) 41.4% Europeano 18% K'iche 9.1% Kaqchikel 8.4% Mam 7.9% Q'eqchi 6.3% dadduma pay a Maya 8.6% patneng a saan a Maya 0.2% daduma pay 0.1% |
Nagan dagiti umili | Guatemalteko |
Gobierno | Unitario a presidensial a batay-linteg a republika |
• Presidente | Bernardo Arévalo |
• Bise Presidente | Karin Herrera |
Wayawaya | |
• manipud iti Espania | Septiembre 15, 1821 |
Kalawa | |
• Dagup | 108,889 km2 (42,042 sq mi) (Maika-107) |
• Danum (%) | 0.4 |
Populasion | |
• Karkulo idi 2023 | 18,917,714 (Maika-69) |
• Densidad | 173.7/km2 (449.9/sq mi) (Maika-85) |
GDP (PPP) | Karkulo idi 2023 |
• Dagup | $201,365 bilion (Maika-77) |
• Tunggal maysa a tao | $10,595 (Maika-121) |
GDP (nominal) | Karkulo idi 2023 |
• Dagup | $102,765 bilion (Maika-70) |
• Tunggal maysa a tao | $5,407 (Maika-108) |
Gini (2014) | 48.3 nangato |
HDI (2019) | 0.663 kalalainganna · Maika-127 |
Kuarta | Quetzal (GTQ) |
Sona ti oras | UTC−6 (CST) |
Pagmanehuan | kanawan |
Kodigo ti panagtawag | +502 |
Kodigo ti ISO 3166 | GT |
TLD ti internet | .gt |
Daytoy ket representatibo a demokrasia, ti kapitoliona ket ti Guatemala de la Asunción, ken ammo pay a ti Siudad ti Guatemala. Ti kaadu ti kaimudingan ti biolohia ken ti naisangayan a ekosistema ti Guatemala ket agit-ited ti pannakaidutok ti Mesoamerika a kas ti biodibersidad a lugar. Ti sigud a Maya sibilisasion ket maysa idi a Mesoamerikano a sibilisasion, a nagtultuloy babaen ti Napalabas a Kalsiko a panawen aginggana ti isasangpet dagiti Espaniol. Dagiti Mayas ket agtaengda idiay Guatemala, Honduras, Belis, ti akin-abagatan a pas-paset iti Méhiko ken akin-amianan a pas-paset iti El Salvador.
Nawayaan ti Guatemala manipud iti Espania idi 1821, a kimmuyog iti Mehikano nga Imperio. Kalpasan ti pannakawayana a pagilian, tinurayan daytoy kadagiti serye dagiti diktador, a tinulongan babaen ti Nagkaykaysa a Kompania ti Prutas. Ti kaudian ti maka-20 a siglo, nakita ti Guatemala a naigulo iti 36 a kaatiddog a tawen a sibil a gubat. Kalpasan iti daytoy a gubat, ti Guatemala ket nakasaksi ti panagungar ti ekonomiana ken ti nagballigi a demokratiko a panagbubutos. Iti kaudian a panagbubutos, a tinengngel idi 2011, ni Otto Pérez Molina iti Partido Patriotiko, ket nangabak ti kinapresidente.
This article uses material from the Wikipedia Ilokano article Guatemala, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Ti linaon ket magun-od babaen ti CC BY-SA 4.0 malaksid no adda sabali a naibaga. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Ilokano (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.