Madridas (isp.
Madrido autonominio regiono ir provincijos centras. 3,18 mln. gyventojų (2017; su priemiesčiais 6,31 mln. gyventojų . Tai didžiausias Ispanijos miestas, antras pagal dydį Europos Sąjungos ir šeštas pagal dydį Europos žemyno miestas.
Madridas isp. Madrid | |
---|---|
„Gran Vía“ gatvė (2010 m.) | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Ispanija |
Regionas | Madrido regionas |
Provincija | Madrido provincija |
Įkūrimo data | IX a. |
Meras | Manuela Carmena |
Gyventojų | 3 182 981 |
Plotas | 607 km² |
Tankumas | 5 244 žm./km² |
Vikiteka | Madridas |
Kirčiavimas | Madrìdas |
Madridas didelis administracinis ir ekonominis centras, susisiekimo mazgas, yra tarptautinis oro uostas. Pagaminama apie 10 proc. visos Ispanijos produkcijos. Gaminamos mašinos, elektrotechnika, išvystyta cheminė-farmacinė, lengvoji, poligrafinė, cemento, maisto pramonė. Yra metropolitenas, nuo 1508 m. veikia universitetas. Yra nacionalinė ir universiteto bibliotekos, Ispanijos karališkoji akademija. Daug muziejų (Prado, valstybinis archeologijos, Armerija ir kt.), bažnyčių.
Mieste įsikūrusios šių tarptautinių organizacijų būstinės: JT Pasaulio turizmo organizacijos, Iberijos-Amerikos generalinio sekretariato (SEGIB) ir Iberijos-Amerikos šalių organizacijos (OEI). Taip pat Madride įsikūrusios ispanų kalbos ir kultūros plėtra visame pasaulyje užsiimančios e Karališkoji ispanų kalbos akademija ir Servanteso institutas.
Nors miesto teritorijoje žmonės gyveno nuo priešistorinių laikų, čia buvo rasta keltų genties karpetanų gyvenvietės ir romėnų vilų liekanos, pirmieji išlikę rašytiniai duomenys apie miestą iš IX amžiaus, kai Umajado emyras Mohamedas I įsakė čia pastatyti nedidelius rūmus. Rūmai pastatyti šalia Mansanareso upės, kurią musulmonai maurai pavadino Madžritu (Majrit, paminėtas 932 m.), kas reiškia „vandens šaltinis“. Iš šio pavadinimo kilo ir miesto vardas. Aplink rūmus pastatyta nedidelė tvirtovė (al-Mudaina). Tvirtovę 1085 m. užėmė Alfonsas VI, verždamasis Toledo link. XIV–XV a. buvo Kastilijos karalių rezidencija, nuo 1561 m. – Ispanijos sostinė.
1823 m. gegužės 24 d. į miestą įsiveržė prancūzų kariuomenė - vadinamieji šimtas tūkstančių šv. Liudviko sūnų (isp. Los Cien Mil Hijos de San Luis), pakviesti įsikišti ir atkurti Ferdinando absoliutizmą po to, kai šis buvo atšauktas per 1820-1823 m. trukusį vadinamąjį liberalųjį trijų metų laikotarpį. Kitaip nei kitose Europos sostinėse, XIX a. pirmoje pusėje Madride su vėlavusia pramonės raida vieninteliai pastebimi didmiesčio kultūros elementai buvo pirkliai. 1836 m. į Madridą perkeltas Alkalos de Enareso universitetas, tapęs Centriniu universitetu.
Gyventojų skaičius Madride nuosekliai augo nuo XVI a. ir stabilizavosi apie XX a. aštuntąjį dešimtmetį. Po to iki XX a. dešimtojo dešimtmečio gyventojų skaičius mažėjo, o XXI a. – vėl išaugo dėl imigracijos ir ekonomikos augimo. Gausiausia migrantų grupė – venesueliečiai.
Anot 2019 m. Sociologinių tyrimų centro atliktos apklausos, 20,7 % miestiečių buvo praktikuojantys katalikai, 45,8 % – nepraktikuojantys katalikai, 3,8 % – kitų religijų tikintieji, 11,1 % – agnostikai, 3,6 % – abejingi religijoms, 12,8 % – ateistai. Likusieji 2,1 % religinių įsitikinimų neįvardino.
Mieste 1964 m. vyko II Europos futbolo čempionatas, o 1982 m. – XII pasaulio futbolo čempionatas. Stipriausi klubai:
Miestai, su kuriais Madridas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Madridas, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.