Kraujotakos sistema – organų sistema, aprūpinanti organizmo ląsteles maisto medžiagomis ir pašalinanti nenaudingus apykaitos produktus.
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Dauguma organizmo gyvybinių procesų vyksta skystoje terpėje – kraujyje, limfoje ir audinių skystyje.
Kraujotakos sistema | |
---|---|
Duomenys | |
Klasifikacija | |
Lotyniškai | systema vasculum |
MeSH | D002319 |
TA98 | A12.0.00.000 |
TA2 | 3891 |
FMA | 7161 |
Kraujas teka širdies ir kraujagyslių sistema, aprūpindamas žmogų reikalingomis medžiagomis. Kraujagyslių sieną sudaro trys audinių sluoksniai:
Kraujotaka formuojasi gemalo laikotarpiu, pirmasis kraujotakos organas - alantojas.
Širdį galima įvardinti kaip pagrindinį kraujotakos sistemos organą, kuris padeda vykdyti cirkuliaciją. Dėl jos vidinės sandaros kraujas kryptingai teka į tuos kraujotakos ratus, į kuriuos reikia, o arterinis kraujas niekada nesimaišo su veniniu.
Kraujotakos sistema – organų sistema, aprūpinanti organizmo ląsteles maisto medžiagomis ir pašalinanti nenaudingus apykaitos produktus.
Širdis dirba cikliškai. Kiekvieną ciklą sudaro staigus susitraukimas – sistolė (systole), kuri yra darbo fazė, ir ilgas atsipalaidavimas – diastolė (diastole) – poilsio fazė. Pirma susitraukia prieširdžiai, po to – skilveliai. Diastolės trukmė sąlygoja pulso greitį. Sveika širdis ramybėje susitraukia (plaka) 60-80 k./min, naktį – rečiau; vaiko – visada dažniau. Plakimas greitėja dirbant, karščiuojant, susijaudinus. Per parą širdis sutvinksi apie 100 000 kartų.
Per sistolę, susitraukiant širdies raumeniui, iš dešiniojo skilvelio veninis kraujas plūsta į plautinį kamieną, o iš kairio arterinis – į aortą. Per diastolę į skilvelius vėl priplūsta kraujo (arterinio iš plaučių ir veninio iš viso organizmo). Per minutę širdis išstumia apie 4-8 litrus kraujo.
Tinkamą prieširdžių ir skilvelių susitraukimo seką sąlygoja širdies laidžioji sistema, susidedanti iš tam tikrų raumens ląstelių, kurių vienos sukelia, o kitos perduoda nervinį impulsą. jos sudaro mazgus ir pluoštus. Tuščiosios venos sienoje prie angos į dešinį prieširdį yra sinusinis mazgas, dešinio prieširdžio sienoje, prie triburio vožtuvo, – prieširdinis skilvelio mazgas. tarpskilvelinėje pertvaroje – prieširdinis skilvelio pluoštas, kuris dalijasi į kairę ir dešinę atšakas (kojytes) ir išsišakoja skilveliuose.
Sinusinis mazgas vadinamas širdies ritmo vedliu, nes sukelia susitraukimo impulsą (ramybėje 60-80 k./min), sklindantį prieširdžiuose ir į prieširdinį skilvelio mazgą, o iš jo – prieširdiniu skilvelio pluoštu ir šakomis – skilveliuose. Smulkiausios pluošto šakelės perduoda impulsą gebančioms susitraukti širdies raumenų ląstelėms. Širdies automatija tokia tobula, kad tam tikromis sąlygomis širdis gali ilgai plakti atskirta nuo organizmo. Ši savybė palengvina širdies persodinimą.
Sinusinio mazgo ritmui sutrikus (aritmija), širdis plaka lėtesniu prieširdinio skilvelio mazgo (40 k./min) arba prieširdinio skilvelio pluošto (30 k./min) ritmu. Širdis gali plakti ne tik rečiau kaip 60 k./min (bradikardija), bet ir dažniau negu 90 k./min (tachikardija). Širdis plaka tuo dažniau, kuo daugiau organizmui reikia kraujo (jame esančio deguonies) ir kuo mažiau širdis jo išstumia per sistoles.
Plautinis kamienas, truncus pulmonalis, yra 5-6cm ilgio, 3cm pločio. Jo 1-1,5cm išlenda iš širdiplėvės maišo. Jis tęsiasi nuo dešiniojo skilvelio arterinio kūgio kylančiosios aortos priekyje. Juo iš dešiniojo skilvelio veninis kraujas nuteka į plaučius. Po aortos lanku plautinis kamienas pasidalija į dvi šakas: dešiniąją plaučių arteriją, a. pulmonalis dextra, kairiąją plaučių arteriją, a. pulmonalis sinistra.
Dešinioji plaučių arterija yra ilgesnė ir platesnė. Ji yra už kylančiosios aortos, viršutinės tuščiosios venos ir dešiniojo broncho. Ties plaučių vartais ji pasidalija į tris skiltines arterijas – viršutinę, vidurinę ir apatinę, aa. Lobaris superior, media et inferior. Skiltinės arterijos suskyla į segmentines arterijas, a. segmentales, kurios bendravardės su plaučių segmentais ir kartoja bronchų išsišakojimą.
Kairioji plaučių arterija yra priekyje nusileidžiančiosios aortos ir kairiojo broncho. Ji skyla į dvi skiltines šakas, o pastarosios į bendravardes plaučių segmentų arterijas. Nuo plautinio kamieno pasidalijimo aortos lanko link eina jungiamojo audinio pluoštas – arterinis raištis, lig. arteriosum. Tai po gimimo obliteravęs arterinis latakas, ductus arteriosus. Jeigu arterinis latakas neužanka, kraujas iš aorto patenka į plautinį kamieną. Latako neperrišus, dėl padidėjusio krūvio širdis maždaug 25 metų išsieikvoja.
Plautinės venos, vv.pulmonales, išeina po dvi iš abiejų plaučių vartų ir įeina į kairiojo prieširdžio viršutinę dalį. Jomis teka arterinis kraujas. Dešiniosios plaučių venos kiek ilgesnės. Plaučių venos susidaro sutekėjus tarpsegmentinėms venoms.
Kraujas, tekėdamas didžiuoju kraujo apykaitos ratu, aprūpina audinius maisto medžiagomis ir deguonimi bei surenka iš jų anglies dioksidą, bei kitus medžiagų apykaitos produktus.
Pagrindinė arterija aorta prasideda iš kairiojo skilvelio. Ji sąlygiškai dalijama į kylamąją aortą (aorta ascendens), aortos lanką (arcus aortae) ir nusileidžiamąją aortą (aorta descendens). Kylamoji aorta yra maždaug 6 cm ilgio. Ji prasideda iš kairiojo skilvelio paplatėjimu – aortos stormeniu, kuriame yra trys ančiai, sinus aortae. Kylamoji aorta yra širdinplėvės maiše. Jos apačia iš priekio užengta arteriniu kūgiu ir dešiniąja ausyte.
Iš aortos stormens, bulbus aortae, dešiniojo ir kairiojo ančio 2-3 mm virš pusmėnulinių vožtuvėlių prasideda širdies arterijos, aa. coronariae dextra et sinistra. Iš apatinės lanko pusės išeina plonis šakos į gerklę, bronchus ir užkrūtį.
Tai kraujagyslės, kuriomis širdis aprūpinama krauju (deguonimi ir maisto medžiagomis) bei kuriomis surenkamas anglies dioksidas.
Sveikomis koronarinėmis (vainikinėmis) arterijomis kraujas teka laisvai, be kliūčių. Tačiau joms susiaurėjus, kraujui tampa sunkiau pasiekti širdies raumenį. Tada žmogus pajunta pirmuosius negalavimus - dažniausiai skausmą krūtinėje fizinio krūvio metu, nes smarkiau dirbančiai širdžiai reikia daugiau deguonies. Deguonies trūkumas ir sukelia skausmą, kuris vadinamas krūtinės angina (stenokardija). Tuomet diagnozuojama koronarinė (išeminė) širdies liga - t. y. pažeistų, susiaurėjusių koronarinių arterijų liga. Koronarinių arterijų susiaurėjimą sukelia iš lėto kraujagyslių sieneles žalojantis procesas - aterosklerozė. Aterosklerozinės plokštelės, siaurinančios spindį - pagrindinė koronarinės širdies ligos priežastis.
Kai aterosklerozės pažeista nesveika kraujagyslė susiaurėjimo vietoje užkemšama trombu, tam tikra širdies raumens dalis, negaudama deguonies, apmiršta ir liaujasi dirbusi. Įvyksta miokardo infarktas.
Koronarinės širdies ligos rizikos faktoriai:
Širdis - Aorta - Arterijos - Arteriolės - Kapiliarai - Venulės - Venos - Kraujas - Kraujagyslės
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Kraujotakos sistema, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.