Arterija

arteriae) – kraujagyslės, kuriomis kraujas teka iš širdies, o jų visuma sudaro arterinę sistemą. Arterijos išnešioja plaučiuose deguonies prisotintą (arterinį) kraują po kūno audinius. Šakodamosi po kūną arterijos smulkėja, virsta arteriolėmis ir arteriniais kapiliarais. Arterijų sienelės yra raumeningos ir stiprios, nes priima kraują, kurį dideliu slėgiu išstumia širdis. Nerviniai signalai ir hormonai, cirkuliuojantys kraujyje, kontroliuoja lygiųjų raumenų susitraukimą ir išsiplėtimą, taip padidinama ar sumažinama kraujo srovė, pratekanti į įvairias kūno dalis ir kartu reguliuojama medžiagų (pvz.: deguonies) pernaša organizme.

'Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – šaltiniai tekste' Jei galite, sutvarkykite.

Dažnai klaidingai sakoma, kad arterijos – tai kraujagyslės, kuriomis teka arterinis kraujas, o venos tai kraujagyslės, kuriomis teka veninis kraujas. Tai yra tipinė klaida, nes kraujagyslės į arterijas ir venas skirstomos ne pagal jomis tekančio kraujo pobūdį (arterinį ar veninį), o pagal tai, ar jomis kraujas išteka iš širdies (arterijos) ar įteka į širdį (venos). Pvz., iš dešiniojo širdies skilvelio per plaučių arteriją veninis (prisotintas anglies dioksido) kraujas teka į plaučius, o per dvi plaučių venas arterinis (prisotintas deguonies) kraujas grįžta į kairįjį prieširdį.

Aorta (žr.: aorta) – didžiausia kūno arterija. Ji prasideda kairiojo skilvelio viršuje, į ją išstumiamas kraujas per aortinį vožtuvą. Aortoje yra didžiausias kraujo slėgis, todėl jos raumeninis dangalas storiausias, tačiau jos sienelė elastinga – iš aortos sklindanti pulso banga sukelia kraujagyslių virpėjimą, kurio metu išsiplėsdamos ir susitraukdamos kraujagyslės sukuria tolygų kraujo tekėjimą (žr. toliau “Fizikiniai reiškiniai arterijoje”). Iš aortos išeinantis kraujas (toliau šakojantis kraujotakos sistemai) aprūpina deguonimi visą organizmą, apeina visus organus, išskyrus plaučius.

Arterijos šakojasi į arterioles – smulkias kraujagysles, kuriomis teka kraujas į kapiliarus. Jų vidurinį dangalą sudaro plona raumeninė plokštelė.

Arteriniai kapiliarai – mikroskopinės arterijų atšakos, nešiojančios arterinį kraują į visą organizmą ir prisidedančios prie arterinio kraujo virtimo veniniu. Arterinių kapiliarų galūnės susijungusios su veninias kapiliarais, kurie surenka deguonies netekusį kraują ir neša į venų sistemą.

• išorinis (lot. tunica externa s. adventitia), dar vadinamas adventicija. Jis sudarytas iš jungiamojo audinio elastinių ir kolageninių skaidulų, tarp kurių yra smulkių kraujagyslių, šiek tiek limfinių kapiliarų;
• vidurinis (lot. tunica media). Tai pats storiausias arterijų sienelės sluoksnis. Susideda iš koncentriškai išsidėsčiusių lygių raumeninių skaidulų, kurių ypač gausiai turi vidutinės arterijos. Didesnių arterijų viduriniame dangale daugiau elastinių skaidulų, kurių dėka arterija susitraukia, išsiplečia ir prisitaiko prie kraujo kiekio, priklausančio nuo širdies susitraukimų.
• subendotelis – (lot. suendothelian). Sluoksnis tarp vidinio ir vidurinio dangalų, ypač žymus stambiose arterijose. Turi daug elastinių skaidulų, suteikiančių jam skersaruožį piešinį.
• vidinis (lot. tunica intima), sudarytas iš vieno endotelinių ląstelių sluoksnio, po juo yra jungiamojo audinio sluoksnis.

Pagal sienelės vidurinio sluoksnio sandarą arterijos skirstomos į:

• Elastines. Jų viduriniame sluoksnyje vyrauja elastines jungiamojo audinio skaidulos;
• Raumenines. Jų viduriniame sluoksnyje vyrauja lygiųjų raumenų skaidulos.

• Aterosklerozė – tai lėtinė arterijų sienelės liga; nepastebimai prasidedantis ir tyliai besivystantis arterijų standėjimo bei siaurėjimo procesas. Šio proceso metu arterijose susidaro aterosklerozinės plokštelės (ateromos). Aterosklerozė pažeidžia gyvybiškai svarbias kraujagysles – arterijas, kuriomis kraujas neša organizmo audiniams deguonį ir maisto medžiagas. Dažniausiai aterosklerozinės plokštelės randamos širdies, pakinklio, miego, klubinėse arterijose ir aortoje.

• Embolija – tai kraujagyslių užsikimšimas kraujo ar limfos atplukdytomis dalelėmis (vadinamomis embolais). Embolą dažniausiai sudaro atplyšusios trombo dalys. Embolų vieta – galūnės, galvos smegenys, žarnyno, inkstų arterijos. Jų gali būti keliose iš karto vietose. 90 proc. galūnių arterijų embolų pasitaiko kojų arterijose.

• Trombozė – kraujo sukrešėjimas kraujagyslėse. Trombą, t. y. krešulį, sudaro kraujo elementai. Arterijos embolija, trombozė staiga sutrikdo kraujo atitekėjimą į kūno dalį ar organą ir sukelia ūmų kraujotakos nepakankamumą, laiku nepradėjus gydymo, atitinkamo organo galime netekti.

• Aortos aneurizma – aortos išsiplėtimas, didesnis už jos normalų skersmenį 1,5 ar daugiau kartų. Aortos aneurizmos simptomai: nugaros skausmas, dusulys, švilpiantis alsavimas, aukštas kraujospūdis. Kai kuri nors aortos dalis ar ji visa išsiplečia, aorta tampa panaši į maišą, kuriuo teka kraujas. Tokiu atveju ji tampa ne tokia atspari kraujo spaudimui, gali spausti aplinkinius organus. Jei aortos aneurizma labai išsiplečia, ji gali plyšti. Aortai plyšus ar užsikimšus trombu, išryškėja ūminės ligos klinika.

Po kiekvieno kairiojo širdies skilvelio susitraukimo į aortą, kurioje jau yra kraujo, patenka taip vadinamas “smūginis” kraujo tūris (apie 65 – 70 ml kraujo). Tada aortos vožtuvai užsidaro. Papildomas kraujo tūris, patekęs į aortą, joje padidina slėgį ir ištempia jos sieneles. Padidėjusio slėgio banga (vadinama sistoline) sukelia kraujagyslių sienelių virpėjimą, plintantį tamprios bangos pavidalu išilgai stambiųjų arterijų. Ši banga vadinama pulso banga. Jos greitis priklauso nuo sienelių tamprumo ir apytiksliai lygus 6 – 8 m/s.

Širdies atsipalaidavimo metu (vadinamo diastole) aortos sienelės palaipsniui traukiasi (iki pradinės padėties) ir stumia kraują į stambiąsias arterijas. Jų sienelės taip pat išsitempia ir po to susitraukia stumdamos kraują į tolimesnes kraujagysles. Šis efektas, kurį nulemia aortos ir stambių arterijų elastinės savybės, sąlygoja netolygios sistolinės kraujo tekmės aortoje virtimą tolygiu tekėjimu periferinėse arterijose. Todėl kraujo srautas tolygiai 0,3 – 0,5 m/s greičiu teka stambiomis kraujagyslėmis.

Esant tokiam kraujo tekėjimui tik dalis energijos, širdies raumenims susitraukiant, betarpiškai perduodama kraujo masei aortoje ir virsta kinetine energija. Visa likusi energijos dalis virsta stambių kraujagyslių (daugiausia aortos) elastinių sienelių tempimo deformacijos potencine energija. Po to širdies raumens atsipalaidavimo metu palaipsniui stambiosioms kraujagyslėms grįžtant į pradinę padėtį perduodama kraujo masei.

1. J. Butrimaitė, A Dementjev, G. Dikčius ir kt. “Fizika biomedicinos ir fizinių mokslų studentams”;
2. Campbell “Biology”
3. Vigue – Martin “Žmogaus kūno atlasas”
4. http://www.full-health.com/
5. http://ligos.sveikas.lt/