Meka

1,32 mln. gyventojų (2005 m.). Tai musulmonų pranašo ir islamo įkūrėjo Mahometo gimtasis miestas, pats švenčiausias iš visų islamo miestų. Pagal musulmonų tradiciją, musulmonas dienos metu privalo melstis atsisukęs veidu į Mekos pusę, nesvarbu kurioje pasaulio vietoje jis bebūtų. Kasmet paskutinį mėnesį pagal islamo kalendorių (hadžą) į Meką suplūsta daugiau nei milijonas piligrimų. Miestas buvo svarbus jau nuo senų laikų, pro jį ėjo svarbūs prekybos keliai. Dar prieš gimstant Mahometui Meka jau buvo religinis centras ir dar yra išlikę tų laikų šventos vietos, iš jų labiausiai žinoma – mečetė Haramas. Jos kieme pastatyta Kaaba, kubo formos pastatas be langų, kurią esą pastatęs Abraomas. Pietrytiniame Kaabos kampe yra Juodasis akmuo, kurį Abraomui davęs arkangelas Gabrielius. Iš priešislaminio laikotarpio yra likęs ir šventasis šaltinis – Zamzamas, kuriuo naudojosi Hagar, Abraomo sūnaus Samuelio (Ishmael) sūnaus motina.

Meka مكة
Pamaldos Mekoje
Meka 21°25′0″ š. pl. 39°49′0″ r. ilg. / 21.41667°š. pl. 39.81667°r. ilg. / 21.41667; 39.81667 (Meka)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė	Saudo Arabija
Emyratas	Mekos emyratas
Gyventojų (2007)	1 700 000
Plotas	850 km²
Tankumas (2007)	2 000 žm./km²
Tinklalapis	[1]
Vikiteka	Meka

Pirmąkart miestą pamini Aleksandrijos geografas Ptolemėjus, II a. ją aprašęs Makorabos vardu. VII a. čia gimė Mahometas. XIII a. miestą užėmė egiptiečiai, XVI a. – turkai. Nuo 1517 m. turkų vietininkai Mekoje buvo Mahometo palikuonys.

1924 m. miestą užėmė Abdul Azizas ibn Saudas, tuometinis Nedždo valdovas, pavertęs Meką Arabijos religine sostine.