Grybas

Kaip ir visų grybų karalystės organizmų atveju, šių grybų vaisiakūniai nėra augalai, juose nevyksta fotosintezė.

Grybai gali būti valgomi ir nevalgomi. Lietuvoje žinoma apie 380 valgomųjų grybų, o visame pasaulyje jų priskaičiuojama 5000. Valgomų grybų rinkimas vadinamas grybavimu ir gali būti vienas laisvalaikio leidimo būdų.

Organizmą apibūdinantis žodis yra skolinys iš baltarusių kalbos. Latvių kalboje vartojamas žodis (sēne) taip pat yra ne baltiškos kilmės, o skolinys iš lyvių kalbos, kalboje išplitęs dar XVII a.

Kai kuriose kalbose žodis grybo vaisiakūniui apibūdinti skiriasi priklausomai nuo grybo formos (pvz., anglų k.). Lietuvių kalboje grybais vadinama tiek taksomas (grybų karalystė), tiek didžioji dalis šio taksomo rūšių. Kiti grybų karalystės nariai gali būti vadinami grybeliais, pelėsiais, zigomicetais ir chitridiomicetais.

 

Valgomieji grybai nuo senų laikų įvairiose kultūrose vartojami kulinarijoje – žali, termiškai (verdant, kepant) arba chemiškai (sūdant, marinuojant) apdoroti.

Neapdoroti pievagrybiai sudaryti iš 92% vandens, 4% angliavandenių, 2% baltymų ir mažiau nei 1% riebalų. 100 gramų žalių grybų energetinė vertė – 22 kilokalorijos. Grybai yra B vitaminų (riboflavino, niacino ir pantoteno rūgšties) šaltinis. Taip pat grybuose gausu seleno (37% rekomenduojamos paros normos), vario (25% rekomenduojamos paros normos). Randama fosforo, cinko ir kalio. Tuo tarpu vitamino C ir natrio kiekis minimalus arba jo nėra randama.

Kinijoje užauginama daugiausia grybų. Šalyje užauginama pusė visame pasaulyje maistui auginamų grybų, o statistinis kinas suvalgo 2,7 kg grybų per metus. 2014 m. duomenimis Lenkija buvo didžiausia grybų eksportuotoja pasaulyje – iš viso eksportavo 194 000 tonų grybų.

Kai kurie grybai gali būti naudojami kaip mėsos pakaitalai – Fistulina hepatica – imituojant jautieną, Laetiporus, Lyophyllum decastes ir Pleurotus ostreatus – imituojant vištieną.

• Grybai