Didžioji Zylė

Paplitusi Eurazijoje nuo Atlanto vandenyno iki Ochotsko jūros. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Baltąją jūrą, Pečioros aukštupį, Obės ir Jenisėjaus vidurupį, Stano kalnyną. Pietuose arealo riba eina Amūro vidurupiu, Mongolija, šiaurės Kazachstanu, Iranu, Artimaisiais Rytais, Viduržemio jūros regionu.

Lietuvoje labai dažna rūšis – manoma, kad peri 350 000 – 600 000 porų. Aptinkama ištisus metus, neretai žiemoja, nors dalis individų žiemą ir migruoja piečiau. Lietuvoje gyvena porūšis Parus major major.

Viršugalvis, gerklė ir pagurklis juodi, melsvo atspalvio spindesio. Nugarinė dalis gelsvai žalia. Skruostai balti. Pakaušyje balta dėmė. Sparnai melsvai pilki su šviesia skersine juostele. Kūno apatinė pusė geltona, tik gerklė, juostelė per krūtinės ir pilvo vidurį ir pauodegys juodi. Patelės kūno apatinė pusė gelsva, o ant krūtinės juoda juostelė ne tokia ryški. Sveria 16-17 g.

Gyvena įvairiuose miškuose, priemiesčiuose, sodybose, pavieniuose medžiuose. Peri inkiluose arba uoksuose. Labai judri, aktyvi šviesiu paros metu. Žiemą skraido būriais po 5-10 individų. Vasarą patelės nakvoja lizduose, patinai – medžių šakose; žiemą – inkiluose, uoksuose, įvairiose angose.

Lizdą pradeda sukti balandžio antrojoje pusėje iš žaliųjų samanų, šerių, vilnos. Kiaušinius deda balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Dėtį sudaro 8-12 ovalūs, balti ar balsvi su rudomis dėmelėmis kiaušiniai. Patelė peri 13-15 dienų. Išsiritusių jauniklių galva ir nugara apaugusi pūkų kuokštais. Lizdą jaunikliai palieka per 16-19 dienų. Apie 60 % didžiųjų zylių per metus veda dvi vadas. Gyvena apie dešimt metų, seniausi individai užfiksuoti sulaukę 13–15 metų.

Maistą renka medžių lajoje, ant žemės. Minta daugiausia vabzdžiais, taip pat augaliniu maistu. Žiemą labai dažnai lankosi lesyklose, kur minta trupiniais, lašiniais, grūdais, sėklomis. Didžioji zylė – naudingas sodo paukštis, naikinantis kenkėjus.

•  
•  
•  
•  
•  
  Kiaušiniai