Žemės tipo planetos turi kietą paviršių ir yra sudarytos daugiausia iš silikatų.
Saulės sistemoje tokios planetos yra Merkurijus, Venera, Žemė, Marsas ir nykštukinė planeta Cerera. Jos vadinamos Žemės grupe. Dujinės planetos skiriasi nuo Žemės tipo planetų tuo, kad greičiausiai visiškai neturi jokio kieto paviršiaus ir yra sudarytos daugiausiai iš vandenilio, helio ir vandens.
Visos Žemės tipo planetos turi panašią struktūrą: metalinį, daugiausia iš geležies, branduolį ir silikatinę mantiją. Mėnulis taip pat panašus, tačiau neturi metalinio branduolio. Žemės tipo planetos pasižymi vulkanais, kanjonais, asteroidų paliktais krateriais. Šios planetos turi 'antrines atmosferas' – atmosferas, susiformavusias iš vulkanų išmetamų dujų ir dulkių didelio planetų geologinio aktyvumo metu ir iš kometų bei asteroidų liekanų. Tuo tarpu dujinių planetų atmosferos išliko tokios pačios, kokios buvo tik joms susiformavus. Teoriškai yra du Žemės grupės planetų tipai: vienų sudėtyje dominuoja silikatai (silikatinės planetos), kitų – anglies junginiai (anglies planetos).
Saulės sistema turi keturias Žemės tipo planetas: Merkurijų, Venerą, Žemę ir Marsą ir vieną nykštukinę planetą: Cererą. Plutonas taip pat turi kietą paviršių, bet jis sudarytas daugiau iš ledo. Saulės sistemos formavimosi metu planetoidų buvo daugiau, bet jie jungėsi į didesnius darinius ir suformavo dabar esančias planetas. Iš Žemės grupės planetų tik Žemė turi aktyvią hidrosferą.
Palyginus Žemės grupės, Cereros ir dviejų didžiausių asteroidų tankius, matoma, kad tolstant nuo Saulės tankis mažėja.
Objektas | Vidutinis tankis | Nesuspaustas tankis1 | Orbitos didysis pusašis |
---|---|---|---|
Merkurijus | 5,4 g cm-3 | 5,3 g cm-3 | 0,39 AU |
Venera | 5,2 g cm-3 | 4,4 g cm-3 | 0,72 AU |
Žemė | 5,5 g cm-3 | 4,4 g cm-3 | 1,0 AU |
Mėnulis | 3,3 g cm-3 | 3,3 g cm-3 | 1,0 AU |
Marsas | 3,9 g cm-3 | 3,8 g cm-3 | 1,5 AU |
Vesta | 3,4 g cm-3 | 3,4 g cm-3 | 2,3 AU |
Paladė | 2,8 g cm-3 | 2,8 g cm-3 | 2,8 AU |
Cerera | 2,1 g cm-3 | 2,1 g cm-3 | 2,8 AU |
1 Toks būtų planetos tankis, jei ji nebūtų „suspausta“ savo gravitacijos.
Dauguma iki šiol atrastų egzoplanetų yra dujinės milžinės, nes tokio tipo planetos lengviau aptinkamos. Tačiau žinoma ir Žemės tipo planetų. 2017 m. paskelbta apie žvaigždę TRAPPIST-1 su panašiomis planetomis.
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Žemės grupės planetos, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.