Ti Biblia, manipud iti Griego (τα) a βιβλια, (ta) biblia, (dagiti) libro, plural ti βιβλιον, biblion, libro, nga original a naggapu iti balikas a βιβλος, biblos, a naadaw met manipud iti βυβλος—byblos, a kayatna a sawen ket papyrus, manipud iti kadaanan a Phoenician a ciudad ti Byblos a naggapgapuan daytoy a material a pagsurat), ket ti klasikal a nagan ti Hebreo a Biblia ti Judaismo wenno ti napagtipon a Daan a Tulag ken Baro a Tulag ti Cristianidad (ti Ti Biblia ngarud ket dumakmadakat iti dua nga agduma a Biblia).
Iti adu a tattao, ti Biblia kadakuada ket isu met laeng ti mismo a naiparangarang wenno naipalgak a sao wenno balikas ti Dios wenno maysa a mapagtalkan a rekord ti naig iti baeten ti Dios, ti lubong, ken ti sangkataoan.
Ti Hebreo a Biblia (am-ammo pay kas ti Judio a Biblia, wenno תנ"ך, Tanakh iti Hebreo) ket addaan iti 24 a liblibro. Ti "Tanakh" ket maysa nga acronym para iti tallo a paset ti Hebreo a Biblia: ti Torah, Nevi'im, ken Ketuvim.
Ti Torah, wenno "pannursuro" ket am-ammo pay kas dagiti 5 a libro ni Moises (Hebreo: Chumash wenno Griego: Pentateuch a kayatna a sawen ket "lima").
Dagiti lima a libro ket:
Ti koleksion dagiti libro a maawagan kas Daan a Tulag dagiti kaaduan a Cristiano (a pakairaman dagiti kameng ti Simbaan a Catolico Romano, Dumaya nga Orthodoxia a Simbaan, ken Oriental nga Orthodoxia a Simbaan) ket saanna laeng nga iraman dagiti 24 a libro ti Hebreo a Tanakh, ngem pati pay sumagmamano a Deuterocanonical (awagan kas Apokripa ti dadduma, nangruna dagiti Protestante) a liblibro a nailebben iti Griego ti Septuagint.
Bigbigen ti Simbaan Catolico Romano ti 7 a libro kadagiti naagapad a deuterocanonical liblibro: Tobias, Judith, 1 Maccabeos, 2 Maccabeos, Sirib ni Solomon, Sirach (Ecclesiasticus), ken Baruch), kasta met ti sumagmamano a paset ti Ester ken ti Daniel nga awan iti Tanakh.
Dagiti nadumaduma nga Orthodoxia a Simsimbaan ket iramanda ti sumagmamano pay, kas koma iti 3 Maccabeos, Salmo 151, 1 Esdras, Odes, Dagiti Salmo ni Solomon, ken uray pay ti 4 Maccabeos.
Dagiti Protestante ket kaaduanna a dida bigbigen dagitoy a libro kas napaypayso a paset ti Biblia.
Ti Baro a Tulag ket nakatiponan ti 27 a liblibro a ni Jesus ti kangrunaan a madakdakamat, a naisurat iti Griego idi nasapa a Cristiano a panawen.
Mabennebenneg dagitoy a libro kas:
This article uses material from the Wikipedia Ilokano article Biblia, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Ti linaon ket magun-od babaen ti CC BY-SA 4.0 malaksid no adda sabali a naibaga. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Ilokano (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.