Džaganathas

Pasak gana vėlyvos puraninės legendos, kai Krišna, po Jadavų žūties, buvo netyčia nužudytas medžiotojo, jo kūnas liko nesudegintas. Kažkoks geros valios žmogus Krišnos kūną atidavęs sudeginti, o tada pelenus sudėjęs į pašventintą urną. Višnaus nurodymu Avantės šalies valdovas Indradjumna paprašė dieviškojo meistro Višvakarmano iš šių pelenų atkurti Krišnos atvaizdą – Džaganathą. Višvakarmanas sutiko, bet su sąlyga, jog jam dirbant niekas netrukdys. Tačiau nekantrusis Indrajumna sykį atėjo pažiūrėti į Višvakarmano darbą. Šis supykęs paliko Džaganathą be rankų ir kojų. Tačiau Brahma jam skyrė akis, sielą ir pats kaip kunigas dalyvavo ašvamedhoje, kurią naujojo dievo garbei surengė Indradjumna. Orijų mitologijoje, Džaganathas aukštinamas kaip padėjęs Purio karaliui Gadžapačiui užkariauti Kančį.

Svarbiausia Džaganatho kulto vieta yra XIII a. Džaganatho šventykla, esanti Purio mieste (Orisa). Dabar Puris yra vienas svarbiausių hinduistinės piligrimystės (jatros) centrų. Kasmet birželio–liepos mėnesį vyksta dviejų dalių Džaganathui skirta šventė – Snanajatra (Džaganatho, jo brolio Balaramos ir sesers Subhadros medinės statulos maudomos) ir Rathajatra (statulos vežiojamos po miestą). Vaizduojamas ryšiais juodais atvaizdais, daromais iš medžio bei lingomis.

Džaganathas laikomas sinkretine dievybe, atsiradusia iš vietinių nearijų tautų tikybos. Jo kultui įtaką galėjo padaryti ir džainizmas, tantrizmas bei budizmas. Dabar Džaganathas garbinamas daugiausia vaišnavų kaip Višnus Purušotama (puruṣottama- „tobuliausia būtybė“), gaudyja vaišnavizme laikomas Krišnos pavidalu (svarbus ir ISKCON judėjime). Šaktai Džaganathą tapatina su Šiva arba laiko 5 dievų sampyna. Pasakojama, kad Nanakas ir kiti sikhų gurūs lankęsi Džaganatho šventykloje. Džaganatho kultą ypač smerkė Indiją užėmę musulmonai, o vėliau krikščionys britai.

• 
  Džaganatho atvaizdas
• 
  Purio Džaganatho šventykla
• 
  Rathjatros šventė Džaganatho garbei Puryje
• 
  Džaganatho, Balaramos ir Subhadros trejybė