Grozėjė

საქართველო Sakartvelo
Grozėjės vieleva Grozėjės gerbs
Valstībėnis gimnos: Grozėjės gimnos
Valstībėnė kalba	grozėnu
Suostėnė	Tbėlėsis
Dėdliausis miests	Tbėlėsis
Valstībės vaduovā	Salome Zurabishvili (სალომე ზურაბიშვილი) Prėzidėnts Irakli Kobakhidze (ირაკლი კობახიძე) Ministros pėrmėninks
Pluots  - Ėš vėsa  - % ondėns	69 700 km² (118)
Gīventuoju  - 2006 lėipa (progn.)  - Tonkoms	4 661 473 (113) 66,88 žm./km² (97)
BVP  - Ėš vėsa  - BVP gīvėntuojou	2006 (progn.) 17,79 mlrd. $ (117) 3 800 $ (119)
Valiota	Lari (GEL)
Čiesa zuona  - Vasaras čiesos	UTC +3 UTC +4
Naprīgolnoms Paskelbta	nū TSRS 1991 balondė 9
Interneta kuods	.ge
Šalėis tel. kuods	+995

Robežiounas so Rosėjė, Armienėjė, Azėrbaidžiano ė Torkėjė.

Grozėjė sėik integracėjės ī ES ė NATO.

Grozėjuo žmuonis gīvena nū vėdorėnė paleuolėta. VI o. pr. Kr. sosėkūrė vakarū Grozėjės valstībė Kuolkėdė, vuo IV o. pr. Kr. Grozėjės rītūs - Iberėjė. Pū ton, šali ožkariava asėrā, Aleksandros Dėdlīsės. Da 327 m. krėkštiuonībė paskelbta valstībėnė Grozėjės viera.

X o. pabėnguo Grozėjė bova sovėinīta, prasediejė vadėnams "Grozėjės auksa omžios". Pū ton ėlga čiesa Grozėjė prigolė Osmanu Imperėjē, pū ton Persėjē ė Rosėjē.

Pū Spalė revoliucėjės Rosėjuo Grozėjė paskelbė naprīgolnoma 1918 m. gegožė 26 d., bat anou 1921 m. ožpoulė Rauduonuojė armėjė ė pajūngė jiega pri SSRS.

XX o. devīnta dešimtmetė pabėnguo Grozėjuo sosėskvarmava liuosoma kostiejėms, diukuo da 1991 m. balondė 9 d. Grozėjė ontruojė lėika pasėskelbė esontė liuosa.

Abkazėjuo ė Pėitū Osetėjuo prasėdiejė atsėskīrėma ė liuosoma nūg Grozėjės kostiejėms. Separatėstam pagelbiejė Rosėjė gėnklās. Rosėjė daug lėiko kaltėna Grozėjė, ka anā prigolontiam Pankėsė slienie īr čečienu kuovuotuojē, katrėi kariaun ož Čečienėjės liousoma nūg Rosėjės.

2003 m. Grozėjės prezidėnta Eduarda Ševarnadzė par "Ruožiu revoliucėjė" nuvertė jaunė, pruogresīvūs provakarėitėškė līderē. 2004 m. sausė mienesie prezidėnto bova ėšrīnkts Mėkails Saakašvėlis, katros bova ožbėngės muokslus JAV. Grozėjuo prasėdiejė muodernėzacėjė, bova atliousėnta akanuomėka, refuormas ženklē somažėna korupcėjė šalie.

2008 m. sostėpriejė kuova so Pėitū Osetėjės separatėstās. Rogpjūtė 8 d. Grozėjė isėveržė i Osetėjė, katra tujaus puol gīniuotė Rosėjė. Prasėdiejė Pėitū Osetėjės vaina. Abkazėjuo ė Pėitū Osetėjuo īr palėkės išaldīts kuonflėkts.

Geuograpėškā Grozėjė īr Azėjės šalės, bat koltūrėškā priskėrama Euruopā. Grozėjės kraštuovaizdis īr nalīgos, 2/3 terituorėjės ožjem kalnā.

Dėdliausė miestā (2004 m. sausė 1 d.):

• Tbėlėsis (1,07 mln. gīv.)
• Kotaisis (183,3 tūkst. gīv.)
• Batomis (116,9 tūkst. gīv.)
• Rostavis (114,7 tūkst. gīv.)
• Sokomis (92,3 tūkst. gīv.) (Abkazėjuo)
• Zogdėdis (67,9 tūkst. gīv.)
• Guoris (48,8 tūkst. gīv.)
• Puotis (46,6 tūkst. gīv.)

Grozėjė soskėrstīta ī 9 regijuonus, katrūs sodara 70 pruovėncėju, 2 autuonuomėnės respoblėkas: Abkazėjė ė Adžarėjė ė vėina autuonuomėnė respoblėka - Pėitū Osetėjė. Abkazėjė ė Pėitū Osetėjė praktėškā Grozėjės nier valduomas.

Grozėjės akuonuomėka īr vėina liousiausio vėsam regėjuonė. Īr aukšts akuonuomėnė liousoma indeksa rezultats. Akuonuomėkuo vīraun torėzmos, kemėjės, maista pramuonė. Grētā vīkduoma akuonuomėnės refuormas, katrū pamatėnis tėkslos padėrbtė Grozėjė vėina ėš liousiausiū svieta akuonuomėku īr. Tas trauk ožrobežė investėcėjės.

• Infuormacėjė aple Grozėjė (onglu kalba, vuokītiu kalba, rosu kalba ė grozėnu kalba).