Paėiškuos gavėnē
Poslapis pavadėnts „Rosėjė“ šėtuo wiki
Rosėjė (rosėškā: Россия) aba oficēlē Rosėjės Federacėjė (rosėškā: Российская Федерация) – dėdliausė palē pluotībė valstībė vėsam svietė, katruos terituorėjė... |
Respublika (Kazachstans, Kazachėjė) – valstībė vėduriuo Azėjuo. Rėbounas so Rosėjė, Kėnėjės Liaudėis Respoblėka, Kirkizėjė, Ozbėkėjė, Torkmienėjė bei Kaspėjės... |
suostėnė īr Vėlnios. Lietova robežounas so Latvėjė, Baltarosėjė, Lėnkėjė, Rosėjė (Kalėningrada srėtėm). Lietova īr JTO, ES, NATO, EBPO narie. Rašītėniūs... |
valstībė rītū Euruopuo, pri Jouduosės jūruos. Tor robežio so Baltarosėjė, Rosėjė, Lėnkėjė, Slovakėjė, Vengrėjė, Moldavėjė ė Romonėjė. Okraina tor ėlga istuorėjė... |
Lietova Kroatėjė Prancūzėjė Portugalėjė Rosėjė Serbėjė Slovėnėjė Turkėjė Vuokītėjė Siejės 3, 18:00, Serbėjė 65 – 73 Rosėjė. Siejės 3, 20:30, Izraelis 66 – 76... |
Daugova ī dėdliausė Latvėjės opės, katra tek par Rosėjė, Godėjė ė Latvėjė. Anuos ėlgoms īr 1020 km. Daugova ītek i Baltėjės jūra Rīguo.... |
īr šalės Šiaurės rītu Euruopuo. Robežioujas so Baltėjės jūra, Latvėjė ė Rosėjė. Bėndra sausomuos robežiaus ėlgoms - 633 km. Estėjė jau XII omžiou bova... |
Sakartvelo īr valstībė Euruopas ė Azėjės robežiuo, Ožkaukazie. Robežiounas so Rosėjė, Armienėjė, Azėrbaidžiano ė Torkėjė. Grozėjė sėik integracėjės ī ES ė NATO... |
valstībė šiaurės Euruopuo, pri Šiaurės jūruos. Robežiounas so Švedėjė, Rosėjė ė Soumėjė. Tēpat Nuorvegėjē prigol Bovie sala, Svalbards, Jan Majens. Nuorvegėjė... |
pagrėndiniu jieda šaltėniu vėsom svietė. Kvėitiu daugiausė ėšaugėn Kėnėjė, Indėjė, JAV, Rosėjė, Prancūzėjė. Žemaitėjuo tēpuogi īr nemaži kvėitiu pasielē.... |
baguota, vuo akanuomėka īr slabna. Armienėjė laika sava stratėgėniu partnėriu Rosėjė. Dėdliuojė gausoma žmuoniū - armienā, da gīven jazidū, rosu, ė kėtū tautū... |
valstībė šiaurės Euruopuo, pri Baltėjės jūras. Tor robežio so Švedėjė, Rosėjė ė Nuorvegėjė. Patis pėrmė̄jė gīventuojē Suomėjuo gīvena dā kūlė gadīnie... |
Nehrung) īr posēsalis so smiele kuopuoms, skėriontis Koršiu marės nu Baltėjės jūras. Koršiu Nerėjė padalinta ė dvė dalės: pėitūs - Rosėjė, šiaurie - Lietova.... |
pargoldītuos, vėins žīmiausiū vākams rašiosiu poetu (g. 1933 m.) Sausė 1 d. - Rosėjė nutraukė doju tėikėma Ukrainā, nepavīkos sosėderietė diel kainas. Sausė... |
Euruopuo, šiaurės rītūs. Latvėjė tor robežio so Estėjė, Lietova, Baltarosėjė ė Rosėjė, Latvėjė tēpuogė īr Baltėjės jūras rītėnie pakrontie. Suostėnė īr Rīnga... |
metu dėina (kelamasēs metās - 239) vagol Grėgaliaus kalėnduorio. 1953 m. - Juozas Abelkis (Buriatėjuo, Rosėjė) – Žemaitėjes ė Lietuvos polėtėnis veikies.... |
Kuoriejės posiasalė šmuotė. Ona tor robežio so Pėitu Kuorėjė pėitūs, Kėnėjė ėr Rosėjė šiaurie. Seniau bovosės veinėngas valstībės Kuoriejės dalės. Glabns straipsnis:... |
Michailuovėčios Duostuojėvskis (1821 m. lapkristė 11 d., Maskva – 1881 m. vasarė 9 d., Sankt Peterborgs, Rosėjė) – vėins ėš svarbiausiu rosu rašītuoju.... |
šaknīagombē īr nauduonami cokraus gamėnėmou. Sokrėniu ronkoliu daugiausē ėšaugėn Prancūzėjė, Vokėitėjė, JAV, Rosėjė. Ronkolē tepuogė augėnami ė Žemaitėjuo.... |
Prancūzėjė D gropė: Ėspanėjė Rosėjė Švedėjė Graikėjė Portugalėjė - Vuokītėjė 2-3 Kroatėjė - 1-1 (1-3) Olandėjė - Rosėjė 1-3 Ėspanėjė - Italėjė 0-0 (4-2)... |