Pankai

Kitos reikšmės – Pankai (reikšmės).

Žodžiu punk kažkada buvo vadinamos prostitutės, o XX a. jis įgavo purvo, atmatų, šiukšlių reikšmę. Žinoma, kad apie 1950 m. žodžiu punk Amerikos kalėjimuose buvo vadinami atstumtieji kaliniai. Šiomis dienomis angliškai kalbančiame pasaulyje žodis punk vis dar gali būti įžeidžiantis tais atvejais, kai jis taikomas žmogui, kuris nėra pankų judėjimo narys.

Punk kultūra pradėjo formuotis JAV apie 1970 m. kaip atsvara tuo metu bepopuliarėjančiam glam rokui (rokui su pop muzikos elementais). Pagreitį judėjimas įgavo persikėlęs į Didžiąją Britaniją. Išskiriamos dvi punk judėjimo bangos: pirma (1976–1985) ir antra (po 1985). Pankroko aukso amžiumi laikomas aštuntojo dešimtmečio vidurys ir antroji jo pusė.

Pankų ideologijai rūpi individo teisė į laisvę ir mažiau apribotas gyvenimo būdas. Įprastinė pankų etika yra radikali ir atsisako susitaikymo su visuomenės normom.

Pankų politiniai įsitikinimai gali būti įvairaus spektro, tačiau dažnai pankai būna apolitiški arba laikosi kairiųjų pažiūrų. Judėjimui nemažai įtakos turėjo anarchistinė filosofija (Piotro Kropotkino, Phakio Beyo veikalai). Dažnai pankų įsitikinimai susiję su anarchizmu, anti-autoritarizmu, anti-nacionalizmu (nors yra ir pankų nacionalistų), anti-militarizmu(pacifizmu), anti-kapitalizmu, anti-rasizmu, anti-seksizmu, anti-heteroseksizmu, ekologija, vegetarizmu, gyvūnų teisėm.

 

Pankai siekia peržengti padorumo ribas, sukurti iššūkį, todėl naudoja teatrališkai atrodančius rūbus, kirpimą, kosmetiką, papuošalus, tatuiruotes.

Dažnai pankai vilki siaurus cigaretės formos džinsus, marškinėlius su iššaukiančiom aplikacijom, odinius švarkus ar striukes (dekoruotus grupių logotipais ir ženkliukais), sportbačius, riedlentininkų ar kareiviškus batus.

Pankų mada įvairius daiktus adaptuoja estetinėms reikmėms: rūbai susegami žiogeliais, aprašinėjami markeriais ar kitokiais dažais, juodas šiukšlių maišas gali tapti suknele ar sijonu. Oda ir vinilas taip pat naudojami, galbūt dėl savo sąsajų su seksualine praktika (bondažu, sadomachizmu).

Tradicinė pankų šukuosena – „skiauterė“, nudažyta ryškia, nenatūralia spalva. Pankai naudoja žiogelius ir skutimosi peiliukus kaip papuošalus, dažnai parodo savo simpatijas tam tikrai grupei ar idėjai, įsisegdami ženkliuką ar užsisiūdami lopą su logotipu, atspindinčiu idėją (pavyzdžiui, ankstyvieji pankai dažnai naudodavo svastikos simbolį, kad sukeltų šoką, tačiau dabar dauguma pankų yra antirasistai ir verčiau segasi nubrauktą svastikos simbolį).

Kai kurie pankai yra nusiteikę prieš bet kokią madą, ir teigia, kad vienyti turi muzika, o ne mada. Tai dažniausiai pastebima hardcore punk subkultūroje.

Tipiškas pankas yra baltasis vidutinės klasės atstovas. Subkultūroje dominuoja vyrai, išskyrus riot grrrl judėjimą. Nors pankai dažniausiai yra anti rasistai, subkultūroje dominuoja baltieji.

Yra pankų elgetų, benamių, freganų, skvoterių, ir gyvenančių kitais visuomenėje nepopuliariais būdais.

Kelios pagrindinės figūros pankų judėjime mirė nuo narkotikų perdozavimo ar savižudybių. Lengvųjų narkotikų vartojimas gana paplitęs punk subkultūroje, išskyrus streitedžerių (angl. straight edge) judėjimą.

Pankų muzika, vadinama pankroku, yra pats svarbiausias punk kultūros aspektas. Dažniausiai tai specifinė roko muzikos rūšis, nors kartais įtraukiami elementai ir iš kitų muzikos stilių. Dažnai pankrokas jungia nesudėtingas aranžuotes, ir šokiruojančius tekstus, kurie deklaruoja pankų vertybes. Pankrokas dažniausiai grojamas grupėse, yra neigiamas požiūris į solo atlikėjus.

Žymiausia grupė Sex Pistols, priskiriama antrajai judėjimo bangai.

Pankų menas – tai albumų viršeliai, koncertų skrajutės, zinai. Dažnai pankų menas tiesiogiai susietas su politiniais klausimais, kaip, pavyzdžiui, socialinė nelygybė. Naudojami šokiruojantys įvaizdžiai, kurie sukelia įvairius išgyvenimus žiūrovui. Dauguma ankstyvųjų darbų buvo juodai balti, nes buvo platinami zinuose ir dauginami kopijavimo aparatais. Pankų menas suvaidino svarbią rolę trafaretų mene, kurio pradininkas buvo Crass.

Dažnai pankų mene naudojamas koliažas (Crass, Jamie The Stuckism judėjimas), karikatūra, komiksai.

Pankų subkultūroje išsivystė įvairių šokių stilių, kai kurie iš jų gali pasirodyti chaotiški ir grubūs. Kai kurie pankų koncertai atrodo kaip mažos riaušės. Šokio stilius, dažniausiai siejamas su punk judėjimu, yra pogo. Nardymas nuo scenos (stage diving) ir žmonių leidimas per rankas virš galvų (crowd surfing) siejami su pirmosiomis pankų grupėmis, tokiomis kaip The Stooges. Ska punk muzikos stilius propaguoja sumodernintą „skankinimo“ versiją. Hardcore šokis išsivystė vėliau iš visų šių stilių.

Punk subkultūra paliko didžiulį kiekį poezijos ir prozos. Žymesni autoriai – Jim Carroll ir Patti Smith. Apie šią kultūrą buvo išleisti keli romanai, biografijos, autobiografijos, komiksų knygos.

Pankai turi savo savilaidos spaudą, pasirodančią žinių forma. Čia galima rasti naujienas, kultūrinę kritiką, apžvalgas, interviu. Svarbūs pankų zinai yra „Maximum RocknRoll“, „Punk Planet“, „Cometbus“.

Yra sukurta daug filmų apie punk kultūrą, pankroko muzikiniai klipai ir punk riedlentininkų video – įprastas video menas. Kelios žymios grupės vaidino filmuose (pvz., Ramones filme „Rock‘n‘Roll High School“ ir Sex Pistols filme „The Great Rock‘n‘Roll Swindle“). Garsūs punk filmų režisieriai yra Derek Jarman ir Don Letts.

• Skinai arba Skinheadai (angl. Skinhead)
• Hardcoreriai ar hardkorovcai (angl. hardcore)
• Streitedžeriai (angl. straight edge)
• Rasta, rastamanai arba rastafariečiai (angl. Rasta)

Pankai suformuoja vietinę sceną, kuri gali turėti vos tuziną ar kelis tūkstančius narių. Tipiška punk scena yra sudaryta iš grupių, fanų, nepriklausomų leiblų, leidžiančių įrašus, zinų publikuotojų ir menininkų.

Skvotai vaidina svarbų vaidmenį kai kuriose punk bendruomenėse, suteikdami pastogę ir kitą paramą (pvz., skvotai kartais tampa vieta apsistoti gastroliuojančioms punk grupėms).

Lietuvoje pankai atsirado apie aštuoniasdešimtuosius. Tai buvo būdas protestuoti prieš sovietų valdžią, tačiau Lietuvoje perimti daugiau išoriniai negu vidiniai bruožai. Įsikūrė pirmosios pankroką grojančios grupės, pradėti organizuoti pankroko festivaliai, spausdinami zinai. Vėliau pankų judėjimas buvo kiek prigesęs, bet dabar vėl jaučiamas pakylėjimas. Veikia keli pankų ir kitų giminingų judėjimų susibūrimo ir kultūros centrai:

• Infoshopas „Labdariai“ (Vilnius) – geriausia vieta Vilniuje
• Zaraza parduotuvė Vilniuje
• Galera baras Kaune (Nemuno g. 45)
• Garage DIY Šalčininkai (jau nėra)

Zinai

Šiuo metu leidžiami zinai (fenzinai):

• Kablys, taip pat Leiblas ir Distro.
• Išjungt Viską
• Artcore
• SubKultūra

Knyga „Panko filosofija ne vien triukšmas“.

• Europe Punk – Music for social change, not profit.
• Hardcore.lt Vienas didžiausių Lietuvos pogrindinės kultūros tinklalapių.