Baisogala

Kitos reikšmės – Baisogala (reikšmės).

Baisogala
Baisogalos panorama
Baisogala
55°38′20″š. pl. 23°43′23″r. ilg. / 55.639°š. pl. 23.723°r. ilg. / 55.639; 23.723 (Baisogala)
Apskritis	Šiaulių apskritis
Savivaldybė	Radviliškio rajono savivaldybė
Seniūnija	Baisogalos seniūnija
Gyventojų (2021)	1 694
Vikiteka	Baisogala
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Baisógala Kilmininkas: Baisógalos Naudininkas: Baisógalai Galininkas: Baisógalą Įnagininkas: Baisógala Vietininkas: Baisógaloje
Istoriniai pavadinimai	lenk. Bejsagoła, rus. Бейсагола, vok. Baisogollen

Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Stovi Baisogalos Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1882 m.), Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas, išlikęs Baisogalos dvaro pastatų ansamblis (XIX–XX a. pradžia), veikia Baisogalos gimnazija, biblioteka, mokykla-darželis, paštas (LT-82025), Baisogalos geležinkelio stotis (ruožas Jonava–Šiauliai), LVA gyvulininkystės institutas.

Miestelio pavadinimą sudaro du sandai bais- („baisus“) ir -gala („kraštas, pakraštys, pabaiga“), t. y. Baisogala reiškia „baisi, baisumo vieta, kraštas, pakraštys“. XX a. tarpukariu vartota lytis Beisagala.

Liaudies etimologija byloja, kad vietos gyventojai miškuose ir pelkėse negailestingai puldinėdavę pravažiuojančius pirklius. Visų jų čia laukdavęs baisus galas. Kitas padavimas mena, kad pravažiuojantys keliautojai matydavę, kokie nuskurdę vietiniai žmonės. Tarp savęs jie lenkiškai šnibždėdavęsi, kad tie žmogeliai bosi i goli, t. y. „basi ir pliki“. Kita legenda byloja, kad švedų karų metu čia buvęs posakis „suruošime jiems baisų galą“.

Dar vienas pasakojimas mena, kad vieškelis, einantis nuo Kauno link Šiaulių, buvo vadinamas mediniu vieškeliu, kadangi buvo išklotas mediniais rąstais. Antras kelias, jungiantis Raseinius ir Panevėžį, perkirsdavo medinį vieškelį toje vietoje, kur dabar yra Baisogala. Šioje vietoje nuolat buvo užpuldinėjami pirkliai, vežantys prekes iš vieno miesto į kitą – būtent todėl jie ir galėję pavadinti vietovę „baisiuoju galu“.

Miestelis įsikūręs prie Kiršino upelio, Baisogalos kalvagūbryje (110–135 m virš jūros lygio). Šalia Baisogalos stūkso mitologiniai Velnio ir Angelo akmenys. Per Baisogalą eina krašto keliai  144  Jonava–Kėdainiai–Šeduva  ir  225  Raseiniai–Baisogala , rajoniniai keliai  3404  Baisogala–Baisogalos glž. st. ,  3439  Baisogala–Pakiršinys ,  3414  Baisogalos glž. st.–Sidabravas–Mandeikiai ,  3430  Baisogalos glž. st.–Vainiūnai .

 

 

Istoriniuose šaltiniuose Baisogala pirmą kartą paminėta XIII a. 1537 m. minimas miestelis su 24 alaus smuklėmis ir 10 daržininkų kiemų. 1539 m. įkurta parapija, Žygimantas Augustas Baisogalos parapijai paskyrė žemių, kuriose buvo pastatyta Baisogalos bažnyčia, 1627 m. atstatyta, 1774 m. sudegė; dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1882 m.

1589 m. Baisogala tapo valstybės dvaru, ilgą laiką buvo vaitystės centras. 1615 m. Baisogaloje buvo turgavietė, 53 kiemai, 30 alaus smuklių. 1636 m. Baisogalai suteikta prekybos privilegija, ji pakartota 1700 m. 1780 m. Stanislovas Augustas savo privilegija suteikė Baisogalai prekymečių ir jomarkų teises. 1791 m. Baisogala gavo Magdeburgo teises ir miesto herbą. Tačiau į miestą Baisogala neišaugo, nes labai nukentėjo per Šiaurės karą ir marą – 1738 m. buvo tik 5 kiemai. XIX a. pradžioje Baisogala tapo privačia valda. 1831 m. ir 1863 m. miestelį buvo užėmę sukilėliai. XIX a. – XX a. pradžioje dvaro savininkai Komarai pastatydino dvaro ansamblį, įkūrė plytinę, drenažo vamzdžių gamyklą, kalkių degyklą, kitų įmonių.

Pirmoji mokykla istoriniuose raštuose minima 1677 m. 1867 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, 1935–1945 m. progimnazija, 1945–1948 m. gimnazija, nuo 1948 m. Baisogalos vidurinė mokykla. 1881 m. įkurtas pašto ir telegrafo skyrius, 1887 m. – vaistinė. 1871 m. pradėjus naudoti geležinkelio Kaišiadorys–Liepoja liniją, šalia Baisogalos ėmė kurtis geležinkelio stoties gyvenvietė. XIX a. pabaigoje ji minima kaip Šiaulių apskrities miestelis, dvaras ir ferma Skėmių valsčiuje.

1909–1914 m. veikė Baisogalos bandymų stotis. 1919 m. ties miesteliu Lietuvos kariai kovėsi su Raudonąja armija ir bermontininkais. 1918–1940 m. miestelis išsiplėtė. Per vokiečių okupaciją 1942 m. Liaudiškiuose, netoli Baisogalos sušaudyti 664 žmonės, daugiausia žydai. 1944–1958 m. Baisogaloje veikė mašinų ir traktorių stotis, vėliau kurį laiką – melioracijos statybos valdyba. 1956 m. į Baisogalą atkeltas Gyvulininkystės ir veterinarijos institutas, 1960 m. pertvarkytas į Lietuvos gyvulininkystės institutą. Baisogala buvo šio instituto eksperimentinio ūkio centrinė gyvenvietė, apylinkės centras.

1958 m. atidaryta darželis-mokykla, kultūros namai, biblioteka, vėliau – poliklinika, centrinėje miesto aikštėje įsteigta pėsčiųjų zona, veikė du malūnai, lentpjūvė, melioracinės statybos valdyba. Veikia skraidyklių sporto klubas.

1988–1993 m. Baisogaloje veikė Sąjūdžio rėmimo grupė. 1992 m. patvirtintas naujasis Baisogalos herbas. 2019 m. Baisogala buvo paskelbta viena iš Lietuvos mažųjų kultūros sostinių

XIX a. – XX a. pradžios Baisogalos dvaro sodyba: rūmai, žirgynas, oficina, kiti ūkiniai pastatai bei parkas, įkurtas XIX a. Rūmai turi romantinio klasicizmo bruožų; dviaukščiai, su dviem rizalitais ir rotonda, dengta kupolu. Interjerų apdailoje daug medžio, kupolo skliautas puoštas tapyba. Fasadus puošia pusapskričių arkų angos su archivoltais, reljefinis girliandų, karo atributų dekoras. Oficinos ir žirgyno fasadus pagyvina toskaniškųjų kolonų poros. Šulinio, ledainės, kumetyno, malūno išorėje – Lietuvos romantizmui būdinga orderinių ir gotikinių motyvų darna. Pastatus supa tapybiškas 12 ha parkas su tvenkiniais, vingiuotais takais, lygiame reljefe laisvai augančiais želdiniais. Rūmai pastatyti XIX a. viduryje didikų Komarų iniciatyva, 1912 m. pristatyti fligeliai. 1986 m. rūmai (projekto architektė Romualda Tarabildienė), oficina, kumetynas ir oranžerija restauruoti, sutvarkytas parkas.

Yra XIX a. pab. – XX a. pr. Baisogalos geležinkelio stoties statinių kompleksas (stotis, vandentiekio bokštas, rampa), cariniais metais pastatytas prie Liepojos–Romnų geležinkelio.

1928 m. pastatytas paminklas žuvusiems dėl Lietuvos laisvės (projekto autorius Antanas Aleksandravičius); 1964 m. nugriautas, 1989 m. atstatytas. Baisogalos kapinėse yra Lietuvos karių, savanorių ir partizanų kapai, Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta.

 

 

 

 

Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2021 m.
1841 m.	1858 m.	1891 m.*	1897 m.sur.	1923 m.sur.	1959 m.sur.	1970 m.sur.	1974 m.
454	2 453	3 000	1 205	1 793	1 885	2 219	2 156
1979 m.sur.	1984 m.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2011 m.sur.	2021 m.sur.	-	-
2 288	2 357	2 795	2 548	2 034	1 694	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus.
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Meir Atlas (1848–1926), rabinas, vienas iš Telšių ješivos įkūrėjų
• Vladas Dutkevičius (1889–1945), knygnešys, vargonininkas, chorvedys
• Kazimieras Liaudis (1901–1989), Lietuvos TSR politinis veikėjas, 1953–1954 m. LKP CK II sekretorius
• Vladas Niunka (1907–1983), politinis veikėjas, akademikas, 1944 m. LKP CK II sekretorius
• Juozas Monkus-Monkevičius (1909–1943), aktorius
• Estanislao Shilinsky Bachanska (1911–1985), Meksikos komediantas, aktorius
• Henrikas Jagminas (1912–1996), baleto artistas
• Alfredas Kulpa-Kulpavičius (1923–2007), dailininkas, architektas
• Vytautas Bložė (1930–2016), poetas, dainų tekstų autorius
• Jonas Algimantas Juozaitis, (1933–2021), tinklinio ir plaukimo treneris, dėstytojas, sporto mokslininkas
• Arvydas Každailis (g. 1939 m.), dailininkas, grafikas

• Baisogala. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 432 psl.
• Baisogalos bendruomenė Archyvuota kopija 2015-08-29 iš Wayback Machine projekto.
• Monografija „Baisogala“
• Parapija, dvaras, miestelis Archyvuota kopija 2008-12-16 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės
	Augmėnai – 5 km	ŠEDUVA – 15 km	PAKIRŠINYS – 5 km
			SIDABRAVAS – 12 km Valatkoniai – 4 km
	Kubiliūnai – 7 km GRINKIŠKIS – 12 km	SKĖMIAI – 8 km KĖDAINIAI – 31 km