Niujė

Niujė angl. Niue
Vėliava Herbas
Himnas: „Viešpats danguje“
Niujė žemėlapyje
Valstybinė kalba	niujiečių, anglų
Sostinė	Alofis
Didžiausias miestas	Alofis
Valstybės vadovai  • Karalius  • Ministras Pirmininkas	Karolis III Dalton Tagelagi
Plotas  • Iš viso  • % vandens	260 km2 (184) nežymus
Gyventojų  • 2017  • Tankis	1 614 (232) 8,3 žm./km2 (175)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2003 (progn.) 0,00 mlrd. $ (192) 5 800 $ (94)
Valiuta	Naujosios Zelandijos doleris
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC -11 nenaudojamas
Nepriklausomybė
Interneto kodas	.nu
Šalies tel. kodas	+683

Niuē) – koralinė sala pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, Polinezijoje, kartais yra vadinama „Polinezijos uola“. Nors valdoma nepriklausomai, Niujė yra laisvoje sąjungoje su Naująja Zelandija ir dažnai laikoma pastarosios teritorija. Niujė yra 2400 km į šiaurės rytus nuo Naujosios Zelandijos, trikampyje tarp Tongos, Samoa ir Kuko salų.

Pirmieji Niujės gyventojai buvo apie 900 m. atsikraustę polineziečiai iš Samoa. Kiti gyventojai į Niuję atvyko iš Tongos XVI a.

1774 metais kapitonas Džeimsas Kukas pamatė Niujės salą, tačiau joje neišsilaipino, ir pavadino ją „Laukine sala“ (Savage Island). 1846 m. į salą atvyko Londono misionierių draugija. XIX a. antrojoje pusėje sala tapo Britanijos protektoratu, bet 1901 m. salą užėmė Naujoji Zelandija. 1974 m. Naujosios Zelandijos parlamentas suteikė Niujei savivaldą.

Pagal Niujės konstitucinį aktą, priimtą 1974 m., šalies vadovai yra Naujosios Zelandijos vadovai, t. y. Didžiosios Britanijos karalius Karolis III ir Naujosios Zelandijos generalgubernatorius. Praktiškai, valdžią kontroliuoja ministrų kabinetas – Niujės premjeras ir trys kiti ministrai. Visi ministrai priklauso Niujės asamblėjai – įstatymų leidybos organui.

Asamblėją sudaro 20 demokratiškai renkamų narių: 14 renkami atskirai kaimų bendruomenėse, o likę 6 yra renkami po vieną iš keleto bendruomenių. Rinkėjai privalo turėti Naujosios Zelandijos pilietybę, gyventi Niujės saloje bent 3 mėnesius, o kandidatai – bent 12 mėnesių. Asamblėjos pirmininkas renkamas iš asamblėjos narių.

Niujė yra Ramiojo vandenyno pietuose, į rytus nuo Tongos. Sala yra 19° pietų platumos ir 170° vakarų ilgumos. Tai yra viena didžiausių koralinių salų. Koraliniai rifai apsupa salą.

Sala gana apskrita, ~18 km skersmens. Kranto linija vingiuota, yra nedidelių įlankų. Niujės sala sudaryta iš kalkakmenio, vietomis susidarę ištisi kalkakmenio skardžiai ar aštrių uolų akmenynai. Gausu urvų, pakrantėse – karstinių darinių. Paviršius iškyla iki 68 m (bevardė vieta ties Mutalau kaimu). Dėl smarkaus dūlėjimo salos dirvos neįprastos – jose daug geležies ir aliuminio oksidų, gyvsidabrio, padidėjęs natūralus radioaktyvus fonas. Gausu fosfatų išteklių.

•  
  Kalkakmenio uolynai
•  
  Niujės pakrantė
•  
  Avaiki urvas

Klimatas

Alofis, Niujė klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Aukščiausia °C	38	38	32	36	30	32	35	37	36	31	37	36	38
Vid. aukščiausia °C	28	29	28	27	26	26	25	25	26	26	27	28	27
Vid. žemiausia °C	23	24	24	23	22	21	20	20	21	21	22	23	22
Žemiausia °C	20	20	20	14	15	13	11	11	15	15	11	17	11
Krituliai cm	26	25	30	20	13	8	9	10	10	12	14	19	207
Duomenys: Weatherbase 2009-08-03

 

Pagrindinis straipsnis – Niujės ekonomika.

Verčiamasi žvejyba, ruošiama kopra, eksportui auginama vanilė, indinė morinida, citrusai, kvapioji pasiflora. Vystomas turizmas. Sala išsilaiko daugiausia iš finansinės paramos, kurią teikia Naujoji Zelandija. Energiją tiekia saulės baterijos, generatoriai.

Gyventojai verčiasi lydimine žemdirbyste – augina kolokaziją, batatus, bananus, jamsą, gaudo kokosinius krabus, žvejoja.

Saloje yra 234 km kelių tinklas, veikia Niujės tarptautinis oro uostas, Alofyje yra prieplauka. Nuo 2003 m. visoje Niujės saloje veikia nemokamas belaidžio interneto ryšys.

Pagrindinis straipsnis – Niujės demografija.

2014 m. saloje gyveno mažiau nei 1200 žmonių. 66,5 % gyventojų yra polineziečių kilmės niujiečiai, 13,4 % – mišrios kilmės, 20,1 % – kiti (britų kilmės, azijiečiai, kiti polineziečiai). Gyventojų skaičius mažėja dėl didelės emigracijos – virš 20 tūkst. niujiečių gyvena Naujojoje Zelandijoje.

Oficialios ir daugumos gyventojų vartojamos kalbos yra niujiečių ir anglų.

Beveik visi (98 %) Niujės gyventojai yra krikščionys, priklausantys daugiausia protestantų bažnyčioms (kongregacinei Niujės bažnyčiai, septintosios dienos adventistams, metodistams, mormonams), nors yra katalikų, Jehovos liudytojų.

Pagrindinis straipsnis – Niujės kultūra.

Pagrindinė sporto šaka – regbis. Moterys žaidžia netbolą. Niujės vyrų futbolo rinktinė tėra sužaidusi dvejas rungtynes.

• Niujės ryšiai
• Niujės transportas
• Niujės karinės pajėgos
• Niujės tarptautiniai santykiai
• Niujės šventės

Vikiteka: Niujė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Niue istorijos datos