Jungtinė Karalystė Karolis Iii

Kitos reikšmės – Karolis III.

Karolis III
Jungtinės Karalystės ir kitų Tautų Sandraugos šalių karalius
Karolis III 2023 m.
Vindzorai
Jungtinės Karalystės karaliaus herbas
Visas vardas	Karolis Pilypas Artūras Jurgis
Gimė	1948 m. lapkričio 14 d. (75 metai) Londonas, Anglija
Tėvas	Princas Filipas
Motina	Elžbieta II
Sutuoktinis (-ė)	Princesė Diana Karalienė Kamila
Vaikai	Princas Viljamas Princas Haris
Jungtinės Karalystės ir kitų Tautų Sandraugos šalių karalius
Valdė	2022 m. rugsėjo 8 d. – dabar
Karūnavimas	2023 m. gegužės 6 d.
Pirmtakas	Elžbieta II
Vikiteka	Karolis III (Jungtinė Karalystė)

1948 m. lapkričio 14 d.) – Jungtinės Karalystės, 14-os užjūrio teritorijų ir kitų Tautų Sandraugos šalių karalius. Vyriausias Elžbietos II ir Princo Filipo sūnus. Karolis III sosto įpėdinis buvo nuo 1952 m., o 2022 m. rugsėjo 8 d. tapo Jungtinės Karalystės karaliumi. 2023 m. gegužės 6 d. Karolis III oficialiai karūnuotas.

 

Čarlzas gimė 1948 m. lapkričio 14 d., 21:14 val. (GMT), kai Jungtinės Karalystės soste buvo jo senelis Jurgis VI. Princas buvo pirmasis princesės Edinburgo kunigaikštienės Elžbietos ir Edinburgo kunigaikščio Filipo vaikas. 1948 m. gruodžio 15 d. Čarlzas pakrikštytas Bakingamo rūmų muzikinėje menėje – jam buvo suteiktas Karolio Pilypo Artūro Jurgio vardas. Kaip ir kiti tituluoti karališkosios šeimos nariai, princas savo pavardės įprastai nenaudoja.

1952 m. vasario 6 d. mirus Čarlzo seneliui, jo motina tapo karaliene Elžbieta II, o šis iškart tapo naujuoju sosto įpėdiniu. Pagal karaliaus Eduardo III 1337 m. paskelbtą chartiją, princas tradiciškai perėmė Kornvalio ir Rotsėjaus hercogo, Kariko grafo, Renfrio barono, Salų lordo bei Škotijos princo titulus. 1953 m. birželio 2 d. Čarlzas dalyvavo savo motinos Elžbietos II karūnacijoje Vestminsterio vienuolyne. Jis mokėsi Čymo ir Gordonstouno mokyklose, Gylongo gramatikos mokykloje Australijoje.

Čarlzas Velso princu ir Česterio grafu tapo 1958 m. liepos 26 d. Vis dėlto oficiali princo investitūros ceremonija įvyko 1969 m. liepos 1 d., kai jį Kernarvono pilyje karūnavo Elžbieta II – šis įvykis Velse sulaukė itin didžiulio pasipriešinimo. Kitais metais jis užėmė vietą Lordų Rūmuose. 1974 m. birželio 13 d. princas šiuose rūmuose pasakė kalbą ir tapo pirmuoju karališkosios šeimos nariu, prabilusiu parlamento rūmuose po karaliaus Eduardo VII apsilankymo 1884 m. Jis kalbą pasakė ir 1975 m.

Tapęs princu Čarlzas pradėjo aktyviau įsitraukti į viešuosius karališkos šeimos reikalus – 1976 m. jis įkūrė labdaros fondą „The Prince's Trust“, o 1981 m. apsilankė Jungtinėse Valstijose. XX a. 8 deš. viduryje princas Australijos ministrui pirmininkui Džonui Malkolmui Freizeriui (John Malcolm Fraser) išreiškė norą užimti generalinio gubernatoriaus (monarcho atstovo) pareigas Australijoje, bet visuomenei neparodžius didesnio susidomėjimo ši iniciatyva žlugo. „Ką gi tau reikia manyti, kai esi pasiruošęs kažką nuveikti, kad padėtum, bet tau tiesiog pasakoma, jog esi nelaukiamas?“ – anuomet į publikos nuotaikas sureagavo Čarlzas.

2022 m. rugsėjo 8 d. tapęs karaliumi Karoliu III, jis šiuos savo ir savo žmonos Kamilos titulus perdavė Princui Viljamui ir jo žmonai Ketrin. Sosto įpėdinis visada tradiciškai yra Velso princas.

Karo tarnyba

Čarlzas tarnavo Karališkosiose oro pajėgose ir Karališkajame laivyne. Besimokydamas Kembridže antrus metus, jis kartu treniravosi Karališkosiose oro pajėgose, kur drauge su likusia Kembridžo universiteto oro eskadrile mokėsi pilotuoti kovinį lėktuvą. 1971 m. rugpjūčio mėn. princas pelnė įgulos lakūno ženklelį.

1971 m. rugsėjo mėn. įvykus lakūnų mokslų baigimo ceremonijai Čarlzas pradėjo tarnybą šalies laivyne, kur dalyvavo Karališkojo Dartmuto jūrų koledžo rengiamuose šešių mėnesių apmokymo kursuose. 1971–1972 m. jis tarnavo raketas gabenančiame eskadriniame minininke „HMS Norfolk“ bei fregatose „HMS Minerva“. 1974 m. jis tarnybą tęsė fregatoje „HMS Jupiter“, tais pačiais metais tapo sraigtasparnio pilotu Jouvilio karinėje oro bazėje bei prisijungė prie 845-osios jūrinės oro eskadrilės, veikusios lėktuvnešyje „HMS Hermes“. Čarlzas aktyvioje laivyno tarnyboje praleido 10 mėnesių, o nuo 1976 m. vasario 9 d. vadovavo pakrančių minų laive-naikintuve „HMS Bronington“. 1977 m. jis buvo paskirtas Parašiutininkų pulko vyriausiuoju pulkininku, o kitais metais dalyvavo parašiutininkų apmokymuose „RAF Brize Norton“.

Asmeninis gyvenimas

Santykiai su ledi Diana Spencer

 

1977 m. Čarlzas su Diana Spencer susipažino Althorpo dvare, kuriame ji gyveno. Tuo metu princas draugavo su jos seserimi Sara (Sarah), o su pačia Diana romantinius santykius užmezgė 7 deš. viduryje. Kai Čarlzas bei Diana drauge sėdėjo ant šieno ryšulio dalyvaudami draugo surengtoje iškyloje, ši atsiminimuose yra užsiminusi, kad princas atrodė labai nelaimingas ir po mylimo dėdės lordo Mauntbateno (Mountbatten) laidotuvių jam reikėjo artimo paguodos. Spaudoje rašyta, kad „be ryškiai prabilusio jausmo, jis pradėjo apie ją galvoti kaip apie galimą žmoną“. Diana kartu su Čarlzu apsilankė Balmoralo pilyje bei Sandringamo dvare.

Čarlzo pusbrolio Nortono Nečbulio (Norton Knatchbull) ir jo žmonos teigimu, Dianai veikiausiai neatrodė, kad princas ją išties myli. Vis dėlto poros santykiai sulaukė didžiulio spaudos ir paparacų susidomėjimo. Princas Filipas savo sūnui pasakė, kad jo delsimas išsklaidyti žiniasklaidos spekuliacijas apie jųdviejų santykius su Diana gali padaryti didžiulę žalą jos reputacijai ir ragino princą vesti. Manydamas, kad Diana atitinka deramos žmonos kriterijus ir žiūrėdamas rimtai į tėvo spaudimą, princas pradėjo svarstyti apie vedybas. 1981 m. pora priėmė sprendimą susituokti, o vėliau susilaukė dviejų sūnų – Princo Viljamo (g. 1982 m.) ir Princo Hario (g. 1984 m.).

 

Praėjus penkiems metams po vestuvių poros santuoka pradėjo irti: tam įtakos turėjo ir sutuoktinių 13 metų amžiaus skirtumas. 1986 m. lapkričio mėnesį Čarlzas vėl užmezgė romantinius santykius su Kamila Parker Bouls. 1992 m. įrašytoje vaizdo juostoje Diana prisipažino, jog yra „labai įsimylėjusi kai ką, kas dirba šioje aplinkoje“. Manoma, kad šiame pokalbyje omenyje turėtas princesės asmens sargybinis Baris Menakis (Barry Mannakee), kuris 1986 m. buvo perkeltas dirbti į Diplomatinį apsaugos būrį, kuomet viršininkas išsiaiškino apie jųdviejų nederamus santykius. Vėliau Diana užmezgė naujus romantinius santykius su majoru Džeimsu Hevitu (James Hewitt), kuris anuomet dirbo šeimos jojimo instruktoriumi.

Čarlzo bei Dianos susvetimėjimas viešojoje erdvėje buvo plačiai aptarinėjamas žiniasklaidoje: spauda juos pradėjo lyginti su tuomet populiarioje britų radijo komedijoje „The Glums“ rodyta fiktyvia sužadėtinių pora, kurioje vyras vaizduojamas esantis visiškai abejingas savo mylimajai. Biografinėje knygoje „Diana: Tikroji istorija jos pačios žodžiais“ Diana papasakojo apie Čarlzo neištikimybės atvejus. 1996 m. rugpjūčio 28 d. įvyko poros skyrybos.

1997 m. rugpjūčio 31 d. Diana žuvo autoavarijoje Paryžiuje. Čarlzas su Dianos seserimis išskrido į Paryžių, kur pasirūpino princesės kūno pargabenimu į Jungtinę Karalystę. 2003 m. Dianos buvęs liokajus Paulas Burelis (Paul Burrell) paviešino raštelį, kurį jo tvirtinimu Diana parašė 1995 m. – jame aiškinama, kad Čarlzas „planuoja „nelaimingą atsitikimą“ automobilyje, stabdžio gedimą bei rimtą galvos traumą“ tam, kad darkart galėtų vesti. Londono Metropoliteno policija, kuriai buvo pavesta tirti visas galimas nelaimės versijas, iškvietė Čarlzą į apklausą, kurioje princas aiškino, kad atsakingos institucijos apie šį raštelį nieko nežinojo, o pats paaiškinti, kodėl princesė šitaip galėjo parašyti negali.

Santykiai su Kamila Parker Bouls

 

Apie Čarlzo ir Kamilo sužadėtuves pranešta 2005 m. vasario 10 d. Vadovaujantis 1772 m. Karališkųjų santuokų aktu, karalienės leidimas tuoktis išduotas 2005 m. kovo 2 d. Kanados teisingumo departamentas nusprendė, kad Karalienės Kanados slaptosios tarybos leidimas susituokti nėra būtinas, nes ši sąjunga įpėdinio, valdysiančio Kanados valstybę, nenulems.

Čarlzas tapo vieninteliu karališkosios šeimos nariu, kurio santuoka Anglijoje buvo civilinė, o ne bažnytinė. Britanijos valstybinių institucijų XX a. 6–7 deš. išleistuose dokumentuose, kuriuos paviešino BBC, aiškinama, kad ši santuoka neteisėta. Vis dėlto šiuos išaiškinimus Čarlzo atstovas spaudai atmetė – jie įvertinti kaip teisiškai nebegaliojantys.

Čarlzo tėvai šiose vestuvėse nedalyvavo: karalienės Elžbietos II sprendimas dažnai motyvuojamas tuo, kad ši yra Anglijos Bažnyčios galva. Vis dėlto karalienė ir Edinburgo hercogas dalyvavo palaiminimo ceremonijoje bei sutiko jaunavedžius priimti Vindzoro pilyje.

Įpėdinystė ir karūnacija

Pagrindinis straipsnis – Karolio III ir Kamilos karūnavimas.

 

Karolis III perėmė savo motinos pareigas iškart pranešus apie jos mirtį 2022 m. rugsėjo 8 d. Jis buvo ilgiausiai sosto įpėdiniu išbuvęs asmuo Jungtinės Karalystės istorijoje – iki 2011 m. balandžio 20 d. šis rekordas priklausė karaliui Eduardui VII, kuris įpėdiniu išbuvo 59 metus. Karaliumi Karolis III tapo sulaukęs 73 metų – prieš tai vyriausio sostą paveldėjusio monarcho rekordas priklausė Vilhelmui IV, kuris į valdžią atėjo 1830 m.

2022 m. rugsėjo 9 d., 18:00 val. Karolis III pasakė kalbą, skirtą tautai: jos metu valstybės galva atidavė pagarbą savo motinai ir perleido Velso princo pareigas savo vyriausiajam sūnui Viljamui. Kitą dieną Įpėdinystės taryba viešai paskelbė pripažįstanti Karolį III naujuoju karaliumi. Šioje ceremonijoje dalyvavo naujoji karalienė konsortė Kamila, Velso princas Viljamas, ministrė pirminininkė Liz Tras (Liz Truss) bei šeši prieš tai ministro pirmininko pareigas užėmę politikai. Šis iškilmingas pranešimas buvo perskaitytas ir kitose Jungtinės Karalystės šalyse bei jai priklausančiose teritorijose – Škotijoje, Velse, Šiaurės Airijoje, Britų užjūrio teritorijose, Karūnos priklausiniuose, Kanados provincijose bei Australijos valstijose.

 

Karolio III karūnacija įvyko Vestminsterio abatijoje 2023 m. gegužės 6 d. Šios ceremonijos planai buvo plėtojami daugelį metų ir vadinti Operation Golden Orb. Spaudos pranešimuose buvo rašoma, kad pati Karolio III karūnavimo procesija bus kuklesnė nei jo motinos, o ceremonija „trumpesnė, mažesnė, mažiau kainuojanti ir atviresnė skirtingiems tikėjimams ir bendruomenės grupėms – tai susiję su karaliaus noru atspindėti šiuolaikinės Britanijos etninį įvairumą“. Vis dėlto buvo laikomasi esminių Anglijos Bažnyčios nusistovėjusių tradicijų: ceremoniją sudarė karališkoji priesaika, patepimas, regalijų įteikimas bei pasodinimas į sostą.

Karalius Karolis III rūpinasi įvairiomis socialinėmis ir humanitarinėmis labdaromis: 1976 m. jis įkūrė Princo fondą, yra daugelio labdaros organizacijų rėmėjas ar prezidentas. Jis keletą dešimtmečių remia ekologišką žemdirbystę, bando atkreipti visuomenės dėmesį į klimato kaitą. Jo pastangos gamtosaugoje buvo įvertintos daugybe apdovanojimų. Be to, jis rūpinasi istorinių pastatų apsauga, yra žolininkystės ir alternatyvios medicinos propaguotojas.

•  
  Velso princas su šeima, 1957 m.
•  
  Princas Čarlzas (vėliau Karolis III), 1972 m.
•  
  Princas Čarlzas sako kalbą karalienės vardu, 2022 m.
•  
  Karolis III ir Kamila po karūnacijos, 2023 m.
•  
  Karolio III monograma su Tiudorų karūna ir su Škotijos karūna