Judaizmas (lot.
iudaismus < iudaicus – 'žydų') – judėjų kultūra ir religija. Tai viena seniausių, bet vis dar praktikuojama monoteistinė religija. Judaizmas kitaip vadinamas Toros religija, nes Tora yra visų mokymų mokymas ir praktikos pagrindas. Tačiau Tora (rašytinė Tora, Tora šebiktav), interpretuojama rabiniškoje tradicijoje (sakytinė Tora, Tora šeb’al-pe). Tarp Toros priėmimo (tarp V–IV a. pr. m. e. ir II a. pr. m. e.) ir rabiniškojo judaizmo formavimosi pradžios (I m. e. a. pab.) „Izraelio žemėje“ egzistavo daug „judaizmų“, t. y. skirtingų Toros interpretacijos mokyklų.
Judaizmas suvaidino reikšmingą vaidmenį Vakarų filosofijos formavimesi, kadangi iš judaizmo išsivystė krikščionybė, judaizmas buvo ankstyvosios krikščionybės pamatas. Rabiniškojo judaizmo ir krikščionybės veikiamas atsirado ir islamas. Šios religijos dar vadinamos abraominėmis.
Judaizmas pradėjo formuotis senovės Judėjoje (Persų imperijos Jehudo provincijoje VI a. pr. m. e.). Judaizmo išpažinėjai vadinami judėjais arba žydais. Ši religija yra paplitusi įvairiose pasaulio šalyse, kur tik gyvenama žydų. Skaičiuojama, kad tikinčiųjų skaičius – 14-15 mln. Skirtingai nei priimta manyti, žydų tautinė tapatybė susiformavo šios religijos pagrindu, o ne atvirkščiai, todėl žydu galima ir gimti, ir tapti.
Terminas „judaizmas“ yra kilęs iš senovės graikų kalbos Ioudaismos (Ἰουδαϊσμός) (pats žodis veiksmažodinės kilmės – ἰουδαΐζειν}}, „būti su judėjais, mėgdžioti judėjus“. Pradinis žodžio šaltinis – hebrajiškas יהודה, Yehudah, reiškiantis „Judėją“,. Iš šio žodžio kilo ir hebrajiškas terminas šiai religijai apibūdinti: יַהֲדוּת, Yahadut. Terminas Ἰουδαϊσμός pirmąkart pavartotas tuomete graikų kalba užrašytoje Antrojoje makabiejų knygoje II a. pr. m. e.. Tuo metu žodis siejosi su kultūrinės tapatybės ieškojimu ar turėjimu, priešinant su hellenismos, reiškusį graikiškų tradicijų perėmimą, helenizaciją. Makabiejų sukilimas kilo dėl iudaismos ir hellenismos konflikto, tai ir paskatino termino iudaismos atsiradimą.
Žodis „Tora“ hebrajiškai reiškia „mokymas“.
Pats žodis Tora reiškia mokymas. Šis žodis paprastai vartojamas Penkiaknygei pavadinti, tačiau neretai šiuo žodžiu yra vadinamas visas šventų judaizmo tekstų rinkinys.
Maimonidas Mišnos komentare suformulavo 13 tikėjimo principų, kurie laikomi judaizmo tikėjimo pagrindu.
Judaizmo teisė vadinama Halacha. Tikintys judėjai privalo laikytis 613 Įsakymų, į kuriuos įeina ir 10 Dievo įsakymų, ir Septyni Nojaus įsakymai.
Judaizme yra labai daug įvairių maldų ir palaiminimų. Religingi judėjai meldžiasi tris kartus per dieną. Čia pačios svarbiausios maldos:
Įvairias judaizmo kryptis išpažįstantys judėjai meldžiasi vis kitaip, pavyzdžiui, tikintysis gali melstis pagal aškenazių arba pagal sefardų maldaknygę, arba net pagal „Edut HaMizrach“ maldaknygę. Analogiškai ir konservatyviosios bei progresyviosios krypties judėjai taip pat meldžiasi pagal skirtingas maldaknyges. Rytinė malda vadinama Šacharit, po pietų – Mincha, o vakarinė – Maariv.
Gimus judėjui, jo gyvenimo ciklas prasideda:
Kartu su Brit Milah būna ir panardinimas į ritualinę vonelę su vandeniu – Mikvah.
Viena svarbiausių judėjų religinio gyvenimo ypatybių – tinkamo maisto įstatymai, vadinami kašrutu (iš hebr. כָּשֵׁר kašer – tinkamas). Šitie įstatymai remiasi Toroje, Kunigų knygoje 11:1 ir Pakartoto Įstatymo knygoje išdėstytais Mozės įstatymais apie švarius ir nešvarius gyvulius, taip pat ir apie maisto paruošimo būdus (draudžiama kartu valgyti pieno ir mėsos produkuts, negalima maišyti grietinės su mėsa, draudžiama valgyti kiaulieną ir kai kurias kitas mėsos rūšis, negalima gerti ne pagal ritualinius nurodymus paruoštą vyną ir kt.) Rabinai košerinį maistą laiko sveiku maistu, kurį vartodami judėjai gali išlaikyti savo stiprybę ir sveikatą. Košeriniame maiste dominuoja daržovės, vengiama vienu metu valgyti pieniškus ir mėsiškus produktus, kurie pilve sukeltų maisto rūgimą ar puvimą.
Pačios svarbiausios šventės:
Pamaldos laikomos sinagogose, jose taip pat skaitomas ir aiškinamas Tanachas. Ortodoksų judėjų sinagogose vyrai ir moterys sėdi atskirti vieni nuo kitų, tuo tarpu liberaliose sinagogose vyrų ir moterų maldos vietos nėra atskiriamos. Taip pat judaizmui reikšmingi pastatai – ješivos (judėjų mokslo įstaigos), mikvos (ritualinės vonios).
Egzistavo ir egzistuoja daug judaizmo krypčių, savaip aiškinančių tradicijas ir Torą, bet, nepaisant to, išlaikiusių bendrąją nuostatą – Torą kaip viso dvasinio ir praktinio gyvenimo centrą. Šiuo metu yra tokios pagrindinės judaizmo kryptys:
Judaizmo pradžia sietina su pranašišku monoteistiniu judėjimu (pradžia nežinoma, bet galima spėti, kad ankstyviausiai galėjo pasireikšti Kanaano krašte Izraelio karalystės sunaikinimo išvakarėse arba netrukus po to VIII a. pr. m. e. pabaigoje, arba Persų imperijos nukariautoje Babilonijoje tarp tremtinių iš 587 m. pr. m. e. sunaikintos Judo karalystės). Šis monoteistinis judėjimas paskatino autorius (kurie dar vadinami „įkvėptaisiais“) rašyti knygas, kurios įkūnijo šio judėjimo tikėjimus ir mokymus. Knygos buvo rašomos pasitelkiant įvairios kilmės senovės Artimųjų Rytų, Kanaano krašto legendas, mitus, folklorą, vaizdinius. Nuo V a. pr. m. e. iki I a. pr. m. e. buvo surašytos ir paskleistos knygos, tapusios judėjiško Šventojo Rašto kanonu, kurio pagrindinė dalis, Tora, buvo priskirta legendinei (ar net mitinei) asmenybei Mozei. Skirtingi judėjiški judėjimai formavosi, priklausomai nuo skirtingų knygų pritaikymo ir jų interpretacijų. Kaip ir ankstyvieji antikiniai istorikai, kurie tikriausiai padarė įtaką, Šventojo Rašto knygų autoriai istoriją rašė kaip pasakojimus, galinčius bendruomenei padėti geriau suvokti savo tapatybę, ir būdavo nurodomos įvykių priežastys, tačiau istorija buvo suvokiama ne šiuolaikine prasme: įvykiai pasakojami laikantis teologinių principų, todėl šiandien istorikai Šventojo Rašto knygų nebelaiko patikimu istoriniu šaltiniu. Rabiniškasis judaizmas, ėmęs formuotis I m. e. a. pabaigoje, susidarė šių knygų interpretacijų (dvasinių ir praktinių) pagrindu, prisitaikant prie naujos situacijos, kai apie 70 m. romėnai sugriovė Jeruzalės šventyklą ir dėl to tapo neįmanoma atnašauti aukų, o kunigai negalėjo eiti iki tol turėtų pareigų.
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Judaizmas, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.