Michel Platini

Michel Platini

Asmeniniai duomenys
Pilnas vardas	Michel François Platini
Gimimo data	1955 m. birželio 21 d. (68 metai)
Gimimo vieta	Žefas, Prancūzija
Ūgis	1,78 m
Pravardė	Platoche, Le Roi (Karalius), Michel Twatini
Klubai
Dabar žaidžia	baigęs karjerą
Pozicija	Atakuojantis saugas
Jaunimo klubai
1966–1972	AS Joeuf
Profesionalūs klubai*
1972–1979 1979–1982 1982–1987	AS Nancy Saint-Étienne Juventus Iš viso	181 0(98) 104 0(58) 147 0(68) 432 (224)
Nacionalinė komanda**
1976–1987	Prancūzija	072 0(41)
Treniruotos komandos
1988–1992	Prancūzija

Mišelis Fransua Platini (g. 1955 m. birželio 21 d. Žefe, Prancūzijoje) – futbolininkas, treneris, dabartinis UEFA prezidentas. Su Prancūzijos rinktine laimėjo 1984 m. Europos futbolo čempionatą. Buvo išrinktas geriausiu žaidėju, bei pelnė daugiausia įvarčių. Jis dalyvavo 1978 m., 1982 m., 1986 m. Pasaulio futbolo čempionatuose.

Platini ketverius metus buvo Prancūzijos rinktinės treneris. Perorganizavo 1998 m. pasaulio futbolo čempionatą vykusi Prancūzijoje. Taip pat buvo FIFA techninės plėtros komiteto narys, bei Prancūzijos futbolo federacijos vice prezidentas.

• AS Nancy Lorraine (1972–1979 m.);
• AS Saint-Étienne (1979–1982 m.);
• Juventus FC (1982–1987 m.).

1988 m. lapkričio 1 d. pakeitus Henri Michel tapo Prancūzijos rinktinės vyr. treneriu. Su rinktine pateko į 1992 m. Europos čempionatą vykusi Švedijoje. Laimėjus visas aštuonerias varžybas, įskaitant išvykas į Ispaniją, bei Čekoslovakiją, leido patekti į grupės varžybas. Po devyniolikos nepralaimėtų varžybų, tapo favoritais, bet po pirmo rato buvo pašalinti iš varžybų. Platini pasitraukė iš vyr. trenerio pareigų. Nepaisant nesėkmei buvo pripažintas metų treneriu.

2006 m. liepą viešai patvirtino, kad dalyvaus UEFA prezidento rinkimuose. 2007 m. sausio 26 d. Diuseldorfe laimėjo rinkimus, pakeisdamas prieš tai 16 metų vadovavusi Lennart Johansson.

4 kartus oficialiai lankėsi Lietuvoje (Vilniuje surengtas UEFA vykdomojo komiteto posėdis).

Asmeniniai

• 1976 m.:
  • Prancūzų sporto žurnalo France Football – Prancūzijos metų žaidėjas;
• 1977 m.:
  • Prancūzų sporto žurnalo France Football – Prancūzijos metų žaidėjas;
  • L’Équipe laikraščio Prancūzijos čempionų čempionas;
• 1979 m.:
  • Išrinktas į FIFA XI žaisti prieš Argentiną;
• 1982 m.:
  • Išrinktas į Europos rinktinę žaisti prieš FIFA XI, UNICEF labdaros rungtynėse;
• 1983 m.:
  • Serie A (Italijos futbolo lygos divizionas) daugiausia įvarčių (16) pelnęs žaidėjas;
  • Coppa Super klubų turnyro žaidėjas:
  • Chevron apdovanojimas (geriausias įvarčių koeficientas Italijos lygoje);
  • Europos metų futbolininkas:
  • Onze d’Or apdovanojimas (metų žaidėjas);
• 1984 m.:
  • Serie A (Italijos futbolo lygos divizionas) daugiausiai ivarčių (20) pelnęs žaidėjas;
  • Europos čempionato turnyro žaidėjas:
  • Europos čempionato metu daugiausiai įvarčių pelnęs žaidėjas (9);
  • Europos metų futbolininkas:
  • Guerin Sportivo žurnalo Italijos čempionato žaidėjas;
  • L’Équipe laikraščio Prancūzijos čempionų čempionas:
  • Onze d’Or apdovanojimas (metų žaidėjas);
  • Pasaulio futbolo žurnalo metų žaidėjas;
• 1985 m.:
  • Serie A (Italijos futbolo lygos divizionas) daugiausia įvarčių (18) pelnęs žaidėjas;
  • Chevron apdovanojimas (geriausias įvarčių koeficientas Italijos lygoje):
  • Garbės legiono riteris;
  • Onze d’Or apdovanojimas (metų žaidėjas):
  • Tarpžemyninės taurės finalas, varžybų žaidėjas;
  • Pasaulio futbolo žurnalo metų žaidėjas;
• 1987 m.:
  • Anglijos futbolo lygos šimtmečio klasikinės varžybos (varžybų žaidėjas);
• 1988 m.:
  • Garbės legiono pareigūnas;
• 1991 m.:
  • El País laikraščio Europos metų treneris;
  • Pasaulio futbolo žurnalo metų treneris;
• 1992 m.:
  • Žiemos olimpinių žaidynių Albertville (Prancūzija), kartu su François-Cyrille Grange įžiebė Olimpinę liepsną;
• 2003 m.:
  • Artemio Franchi prizas;
• 2004 m.:
  • FIFA 100 sąrašas;
• 2007 m.:
  • Išrinktas UEFA prezidentu.

Klubiniai pasiekimai

• (antra vieta) – Nancy:
  • 1975 m. Prancūzijos Ligue 2 čempionai;
  • 1978 m. Prancūzijos futbolo taurės laimėtojai;
• Saint-Étienne:
  • 1981 m. Prancūzijos lygos čempionai;
  • 1981 m. Prancūzijos futbolo taurė (antra vieta):
  • 1982 m. Prancūzijos futbolo taurė (antra vieta);
• Juventus:
  • 1983 m. Coppa Super klubų laimėtojas;
  • 1983 m. Italijos futbolo taurės laimėtojas:
  • 1983 m. Europos taurė, .
  • 1984 m. UEFA Taurių laimėtojų taurė (laimėtojai):
  • 1984 m. Europos Supertaurė (laimėtojai);
  • 1984 m. Italijos lygos čempionai:
  • 1985 m. Europos taurė (laimėtojai);
  • 1985 m. Pasaulio klubų čempionatas (laimėtojai):
  • 1986 m. Italijos lygos čempionai.

Tarptautiniai pasiekimai

• 1984 m. Europos futbolo čempionatas;
• 1985 m. Artemio Franchi prizas;
• 1986 m. Pasaulio taurė (trečia vieta).

• Tournon Philippe, Platini, le football en fête, Paryžius, Alta Sport, 1977 m.;
• Collectif, Michel Platini: l’album photos, Paryžius, PAC, 1982 m. gruodis;
• „Michel Platini : Ma vie comme un match“, 1987 m.

Vikiteka: Michel Platini – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Michel Platini profilis svetainėje Transfermarkt
• Michel Platini ivarčiai tarptautinėse varžybose Archyvuota kopija 2009-01-05 iš Wayback Machine projekto.;
• UEFA oficiali svetainė.

Šis straipsnis apie futbolą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.