Makakos

Be žmonių (Homo) genties makakos yra plačiausiai pasaulyje paplitę primatai. Jos paplitusios atogrąžose ir subtropikuose, tik nedidelė japoninių makakų (Macaca fuscata) populiacijos dalis gyvena ir vidutinių platumų klimato zonoje.

Vakariausios makakų populiacijos paplitusios Šiaurės Afrikos šiaurvakariuose ir pietvakarių Europoje esančiame Gibraltare, čia gyvena magotai (Macaca sylvanus). Tarp ankstyvojo plioceno ir vėlyvojo pleistoceno epochų, magotai (Macaca sylvanus) gyveno ir Vakarų Europoje, kur šiais laikais vyrauja vidutinių platumų jūrinis klimatas. Šiauriausių magotų populiacijų fosilijos iš viduriniojo pleistoceno yra rastos rytinės Anglijos Norfolko grafystės šiaurinėje dalyje, o iš ankstyvojo pleistoceno epochos magotų fosilijos rastos pietryčių Nyderlandų Limburgo provincijos Tegeleno kaime.

Pagrindinė makakų populiacijos dalis tęsiasi per Indijos subkontinentą, įskaitant Šri Lanką, apimanti pietinius Himalajų kalnus, toliau į rytus Pietryčių Azijoje, bei šiauryčiuose iki Japonijos Honšiu salos šiaurinės dalies, kurioje gyvena japoninių makakų (Macaca fuscata) populiacija. Pietryčiausia populiacija gyvena Timoro ir gretimose mažesnėse salose.

Buveinėse gyvena vaidingais būriais. Visos makakų socialinės grupės yra matriarchalinės, sudarytos apie dominuojančias pateles.

Patinai stambesni už pateles. Priklausomai nuo rūšies, makakų patinų kūno ilgis nuo 41 iki 70 cm, svoris apie 5,3-19,5 kg, patelės apie 2,6-16,8 kg. Stambiausios yra tibetinės makakos (Macaca thibetana), bet per žiemą jų kūno masė labai sumažėja nuo vidutiniško 19,5 kg iki 17,0 kg, o patelių nuo 16,8 kg iki 11,4 kg. Smulkiausios – Macaca ochreata, jų patinai sveria apie 5,3 kg, patelės apie 2,6 kg.

Makakos yra tvirto sudėjimo primatai, jų rankos ir kojos yra maždaug vienodo ilgio. Kailis paprastai būna rudo arba juodo atspalvio. Snukis, kaip ir babuinų (Papio cynocephalus) panašus į šuns, bet suapvalintas, su šnervėmis viršuje. Priklausomai nuo rūšies, uodega gali būti ilga, vidutinio ilgio, trumpa arba visai be uodegos.

Makakos daugiausia vegetarės, ypač mėgsta ėsti įvairius vaisius, bet lengvai prisitaiko ir gali misti įvairiu maistu. Kai kurios rūšys buvo pastebėtos mintančios vabzdžiais, o krabaėdžių makakakų (Macaca fascicularis) nedidelę dalį dietos sudaro ir krabai. Natūraliose buveinėse pastebėta, kad jos vartoja tam tikras daugiau kaip šimto rūšių augalų dalis, įskaitant pumpurus, vaisius, jaunus lapus, žievę, šaknis ir žiedus. Gyvendamos tarp žmonių, makakos nusiaubia žemės ūkio kultūras, pavyzdžiui, kviečių, ryžių ar cukranendrių laukus, taip pat soduose augančius vaisius ar daržoves, pavyzdžiui, pomidorus, bananus, sėjamųjų melionų (Cucumis melo), mangus ar papajas. Žmonių aplinkoje jos taip pat labai priklausomos nuo žmonių vaišinimo maistu, įskaitant žemės riešutų, ryžių, ankštinių augalų ar net paruošto maisto.

Kai kurios makakų rūšys plačiai naudojamos medicininiuose bandymuose ir vivisekcijai. XX a. dešimtame dešimtmetyje nustatyta, kad praktiškai visos (apie 90 %) nelaisvėje gyvenančių makakų yra herpeso B viruso nešiotojos. Šis virusas makakoms nepavojingas, tačiau juo gali užsikrėsti žmonės, kuriems jis turi neigiamų pasekmių.

 

 

 

 

 

 

Gentyje 22 rūšys (žemiau jų rūšys ir porūšiai sugrupuoti į makakų grupes):

• M. sylvanus grupė:
  • Macaca sylvanus (Linnaeus, 1758) – Magotas;

• M. silenus grupė:
  • Macaca silenus (Linnaeus, 1758) – Vandera;
  • Macaca nemestrina – Kiauliauodegė makaka;
  • Macaca leonina
  • Macaca siberu
  • Macaca pagensis

• Sulavesio makakų grupė:
  • Macaca nigra – Juodoji makaka;
  • Macaca nigrescens (Temminck, 1849)
  • Macaca hecki
  • Macaca tonkeana
  • Macaca maura – Sulavesinė makaka;
  • Macaca ochreata
    • M. o. ochreata
    • M. o. brunnescens

• M. sinica grupė:
  • Macaca sinica – Ceiloninė makaka;
    • M. s. sinica
    • M. s. aurifrons
    • M. s. opisthomelas
  • Macaca radiata – Indinė makaka;
    • M. r. radiata
    • M. r. diluta
  • Macaca munzala
  • Macaca thibetana – Tibetinė makaka;
  • Macaca assamensis – Kalninė makaka;
    • M. a. assamensis
    • M. a. pelops

• M. arctoides grupė:
  • Macaca arctoides – Meškinė makaka;

• M. mulatta grupė:
  • Macaca mulatta – Rezusas;
  • Macaca cyclopis – Taivaninė makaka;
  • Macaca fuscata – Japoninė makaka;
    • M. f. fuscata
    • M. f. yakui

• M. fascicularis grupė:
  • Macaca fascicularis – Krabaėdė makaka;
    • M. f. fascicularis
    • M. f. philippinensis
    • M. f. aureus
    • M. f. atriceps
    • M. f. condorensis
    • M. f. fuscus
    • M. f. karimondjawae
    • M. f. lasiae
    • M. f. tua
    • M. f. umbrosus

• sciencedirect.com / Macaca | Anglų kalba
• theconversation.com / The macaque monkeys of Mauritius: an invasive alien species, and a major export for research (straipsnis apie Mauricijaus saloje gyvenančias invazines makakas ir jų eksportą mokslinių tyrinėjimų tikslais); Published: February 22, 2022 | Anglų k.
• youtube.com/BBC Earth / Macaque Monkeys at War (vaizdo filmuota medžiaga apie makakas) | Anglų k.

Vikiteka: Makakos – vaizdinė ir garsinė medžiaga