Pliocenas

gr. πλεῖον = gausesnis + sen. gr. καινός = naujas) – neogeno periodo epocha, prasidėjusi prieš 5,332 mln. metų ir pasibaigusi prieš 2,588 mln. metų. Prieš šią epochą buvo mioceno epocha, o po – pleistoceno epocha. Skiriamas ankstyvasis (zanklis, prasidėjo prieš 5,332 mln. m.) pliocenas ir vėlyvasis (piačenzis, prieš 3,6 mln. m.) pliocenas. Šiuo laikotarpiu suaktyvėjo vulkanų veikla bei alpinė kalnodara, susidarė kvarcinis smėlis, klintys, gipsas, rudosios anglys, siera, druskos. Prasislinko žemynai.

Termino „pliocenas“ autorius – škotas Čarlsas Laelis, pasiūlęs padalinti terciarą į keturias epochas. Termino bendraautoriumi galima laikyti ir W. Whewell'į (Č. Laelio draugas, padėjęs rašyti „Geologijos pagrindus“ 1830 m.). Pliocene atsirado ir greičiausiai išnyko artimi žmogui australopitekai. Taip pat atsirado hominidai. Klimatas ankstyvajame periode buvo šiek tiek šiltesnis ir drėgnesnis nei dabar, tačiau po to pamažu vėso, sausėjo, klimatas darėsi sezoniškas, prasidėjo jo svyravimai.

• Terciaras