Lvovo Sritis

Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas. Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai.

Šiaurėje ribojasi su Voluinės, šiaurės rytuose – su Rivnės, rytuose – su Ternopilio, pietuose – su Ivano Frankivsko, pietvakariuose – su Užkarpatės sritimis, vakaruose – su Lenkija. Administracinis centras – Lvovas/Lvivas.

Lvovo sritis/Lvivo sritis Львівська область
Valstybė	Ukraina
Administracinis centras	Lvovas
Rajonų	20
Srities pavaldumo miestai	9
Rajono pavaldumo miestai	35
Įkūrimo data	1939 m. gruodžio 4 d.
Gubernatorius	Maksymas Kozyckis Максим Козицький
Gyventojų (2005)	2 555 834
Plotas	21 833 km²
Tankumas (2005)	117 žm./km²
Tel. kodas	32
Tinklalapis	[1]
Vikiteka	Lvovo sritis/Lvivo sritisVikiteka

 

 

Plotas

Srities plotas 21865 km², kas sudaro 3,61 % Ukrainos teritorijos.

Vandens telkiniai

Per sritį tekančios upės priklauso Baltijos ir Juodosios jūrų baseinams. Didžiausios upės – Vakarinis Bugas, Dniestras.

Klimatas

Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Žiemos švelnios, vasaros šiltos. Vidutinė sausio temperatūra lygumuose −4,1 °C, kalnuose – −6,1 °C, birželio – 18,3 °C bei 12,8 . Per metus iškrenta 750–100 mm kritulių.

Lvovo srities administracinis centras Lvovas yra istorinio Ukrainos regiono Galicijos sostinė. Lvovo sritį XIV amžiuje užkariavo Ldk Algirdas. Tačiau 1569 metais LDK ir Lenkijai pasirašius Liublino uniją Lvovo sritis su Voluine ir kitomis derlingomis dabartinės Ukrainos žemėmis atiteko Lenkijai. Po I Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Lvovas atiteko Austrijai. Priešingai negu Voluinėje, Lvovo srityje buvo gerbiama ir tausojama ukrainiečių kalba. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui dabartinėse Lvovo ir aplinkinių sričių teritorijose buvo suformuota Vakarų Ukrainos Liaudies Respublika su sostine Lvove. Po Lenkijos–Ukrainos karo Lvovas atiteko Lenkijai. 1921 m. buvo įkurta Lvovo vaivadija. Po Molotovo-Ribentropo pakto Lvovo vaivadiją užgrobė Tarybų Sąjunga ir įkūrė Lvovo sritį Ukrainos TSR sudėtyje. 1941–1944 m. buvo vokiečių okupuota.

 

2008-aisias m. srityje gyveno 2 559 800 gyventojų ir tai sudarė beveik 2,49 % visų Ukrainos gyventojų. Tarp jų:

• miesto gyventojų – 59,3 %
• kaimo gyventojų − 40,7 %

Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:

• ukrainiečiai – 94,8 %
• rusai – 3,6 %
• lenkai – 0,7 %
• kiti (baltarusiai, žydai) – 0,3 %

Srities vidutinis gyventojų tankumas – 119.54 žm./km².

Sritis padalintą į:

• 20 rajonų;
• 9 srities pavaldumo miestus;
• 35 rajono pavaldumo miestus.

Lvovo srities ekonominėje zonoje išskiriami trys rajonai:

• Prieškarpatės – mašinų gamyba, medžio apdirbimas, lengvoji bei maisto pramonė; naftos gavyba, sieros gamyba.
• Šiaurinį – akmens anglies kasimas (Voluinės-Lvovo anglių baseinas), cheminė bei lengvoji pramonė, energetika(Dobrotviro šiluminė elektrinė).
• Lvovo – mašinų gamyba, maisto bei lengvoji pramonė.

Lvovo mieste yra stambi viešojo transporto gamykla – LAZ. Srityje auginami javai (miežiai, kviečiai), cukriniai runkeliai, linai, bulvės, galvijai, kiaulės, avys, arkliai. 2008 m. Lvovo srityje buvo pagaminta 5 % Ukrainos žemės ūkio produkcijos/.

Lvovo srityje 2003 metais pagaminta: 97,7 % elektros lempučių, 88,3 % – autokrovėjų, 55,5 % – sieros, 34,4 % – popieriaus, 16,6 % – autobusų, 22,6 % – kartono, 13,2 % – margarino, 12,7 % – dažų, 9,5 % – avalynės, 9,3 % – baldų, 9,3 % cemento nuo visų šalyje gaminamų produktų..

Ekonomikos rodikliai

Pagal Ukrainos statistikos komiteto duomenis.

Lvove ir Stryjuje yra svarbūs geležinkelių mazgai. Lvove taip pat yra stambus tarptautinis oro uostas

Automobilių keliai srityje:

	Maršrutas	Didesni miestai srityje	Ukrainietiška numeracija	Tarptautinė numeracija	Statusas
	Lvovas –   Varšuva	Žovkva, Rusios Rava	M09	E372	Tarptautinis
	Kalė –   Rideris	Krakovecas, Javorivas, Lvovas	M10	E40	Tarptautinis
	Lvovas –  -  skp „Šeginai“	Horodokas, Mostyska	M11	-	Tarptautinis
	Stryjus –   Znamenka	Chydačivas, Chodorivas	M12	E50	Tarptautinis
	Kijevas –   Čopas	Brodai, Radyvylivas, Mykolajivas	M06	E40 E50	Tarptautinis
	Lvovas –   Ternopilis	Zoločivas	H02	-	Nacionalinis
	Mukačevė –   Lvovas	Peremyšlianai	H09	-	Nacionalinis
	Lvovas –   Luckas	Horochivas	H17	-	Nacionalinis

Kelių rodyklė

• Bendras automobilių kelių ilgis – 8000 km
  • Iš jų su tvirta danga – 7400 km
• Bendras geleležinkelių ilgis – 1309 km

 

Lvovo srities Pagrindinio statistikos valdymo duomenimis 2008 m. pagal teatrų skaičių sritis užėmė trečią vietą tarp Ukrainos regionų (po Kijevo miesto ir Dniepropetrovsko srities); ketvirtą vietą pagal aukštųjų mokyklų skaičių (po Kijevo miesto, Donecko ir Charkovo sričių) bei ketvirtąją vieta pagal studentų skaičių 10-čiai tūkstančių gyventojų (po Kijevo miesto, Charkovo srities bei Sevastopolio miesto).

Iš kultūros įstaigų 2008-ųjų duomenimis srityje buvo:

• 17 muziejų
• 11 teatrų
• 1374 bibliotekų
• 1397 klubo tipo įstaigų
• 13 koncertinių organizacijų.

Iš švietimo įstaigų 2008-ųjų duomenimis srityje veikė:

• 53 aukštosios mokyklos;
• 1469 bendrojo lavinimo švietimo įstaigos;
• 62 profesinės mokyklos;
• 487 ikimokyklinės įstaigos.

 

 

Srityje yra 3934 istorijos, archeologijos, architektūros paminklai.

Svarbiausi jų:

• Lvovo senamiestis, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldą;
• valstybinis istorijos-kultūros draustinis „Turstanė“ (IX–XIV a. tvirtovės griuvėsiai; Skolės rajone);
• valstybinis istorijos-kultūros draustinis „Nahujevyčiai“ (Ivano Franko gimtinė; Drohobyčiaus rajone);
• Žovkvos senamiestis;
• vienuolynas Krechive (Žovkvos rajone);
• senosios slavų gyvenvietės (X–XIII a.; Pustomytų rajone);
• Ukrainos auksinė pasaga: Olesko (XIII–XVII a.) Zoločivo, Pidhircių, Svirzkio pilys.

• Oficiali Lvovo miesto svetainė (ukrainiečių ir anglų kalbomis) Archyvuota kopija 2016-05-13 iš Wayback Machine projekto.
• Lvovo srities draustiniai (rusų kalba) Archyvuota kopija 2008-04-11 iš Wayback Machine projekto.