Jungtinės Nyderlandų Provincijos

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Tai buvo Nyderlandų pirmtakė ir pirmoji visiškai nepriklausoma Nyderlandų nacionalinė valstybė.

Jungtinės Nyderlandų provincijos ol. Republiek der Zeven Verenigde Nederlanden
← 1588 – 1795 →
Vėliava Herbas
Jungtinės Nyderlandų provincijos 1789 m.
Sostinė	Neturėjo, Haga (de facto)
Kalbos	Olandų
Religija	Katalikybė, Liuteronybė, Judaizmas
Valdymo forma	Federacinė respublika
Era	Naujieji laikai
Gyventojai
- 1795	1 880 500
Valiuta	Nyderlandų guldenas, Rijksdalderis
Šiuo metu priklauso:	Nyderlandams Belgijai

Respublika buvo įkurta po to, kai kelios Ispanijos Nyderlandų provincijos sukilo prieš Ispanijos valdžią. Šios provincijos 1579 m. sudarė bendrą sąjungą prieš Ispaniją (Utrechto unija), o 1581 m. paskelbė savo nepriklausomybę. Ją sudarė Groningenas, Fryzija, Overeiselis, Geldersas, Utrechtas, Šiaurės Olandija, Pietų Olandija ir Zelandija.

Nors valstybė buvo nedidelė ir joje gyveno tik apie 1,5 mln. gyventojų, ji kontroliavo pasaulinį jūrų prekybos kelių tinklą. Per savo prekybos bendroves, Olandų Rytų Indijos bendrovę ir Olandų Vakarų Indijos bendrovę, ji sukūrė Nyderlandų kolonijinę imperiją. Iš šios prekybos gaunamos pajamos leido Jungtinėms Nyderlandų provincijoms kariniu požiūriu konkuruoti su daug didesnėmis šalimis. Ji sukaupė didžiulį 2000 laivų laivyną, kuris iš pradžių buvo didesnis už Anglijos ir Prancūzijos laivynus kartu sudėjus. Didžiausi konfliktai vyko Aštuoniasdešimties metų kare su Ispanija, Olandijos-Portugalijos kare (1602–1663 m.), keturiuose Anglijos-Olandijos karuose (1652–1654 m., 1665–1667 m., 1672–1674 m. ir 1780–1784 m.), Prancūzijos-Olandijos kare (1672–1678 m.) ir Devynerių metų kare (1688–1697 m.) prieš Prancūzijos Karalystę.