Jeloustono Nacionalinis Parkas

Jeloustono nacionalinis parkas
IUCN II kategorija (nacionalinis parkas)
Jeloustono nacionalinis parkas. Tolumoje rūksta geizeriai
Vieta:	JAV: Vajomingas, Montana ir Aidahas
Jeloustono nacionalinis parkas
Koordinatės:	44°36′0″ š. pl. 110°30′0″ v. ilg. / 44.60000°š. pl. 110.50000°r. ilg. / 44.60000; 110.50000
Plotas:	8983 km²
Įkurtas:	1872 m.
Lankomumas:	2 870 295 (2006 m.)
Valdymas:	National Park Service
Vikiteka:	Jeloustono nacionalinis parkas
UNESCO	(angl.) (pranc.): 28

Tai pirmasis ir seniausias nacionalinis parkas pasaulyje. Parko plotas apie 8980 km². Jeloustonas žymus savo geizeriais, karštaisiais šaltiniais ir kitais geoterminiais reiškiniais, taip pat gausia gyvūnija – grizliais, vilkais, bizonais ir elniais. 1978 m. parkas įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Manoma, kad Jeloustono nacionalinis parkas įsikūręs ant vadinamo „karštojo taško“, o septintame XX a. dešimtmetyje geologai nustatė didelę kalderą, kurios skersmuo siekia 72 km. Manoma, kad prieš 2,2–0,6 milijonus metų įvykę vulkano išsiveržimai suformavo Jeloustoną. Tačiau šiais laikas stebimi post vulkaniniai procesai – geizeriai, purvo vulkanai, karštosios versmės.

Parko pavadinimas kilo iš Jeloustono upės pavadinimo.

Dėl karštojo taško poveikio tektoninei Šiaurės Amerikos plokštei ši teritorija yra geologiškai labai aktyvi, joje vyko vieni didžiausių gamtos kataklizmų per pastaruosius kelis milijonus metų. Geologiniai tyrimai nustatė tokius didžiausius ugnikalnių išsiveržimus:

• prieš 1,2 mln. m.: ~280 km³ medžiagų;
• prieš 2,1 milijono metų: išmesta ~2450 km³ pelenų, uolienų ir piroklastinių medžiagų;
• prieš 640 000 m.: ~1000 km³ medžiagų.

(Palyginimui – galingiausių istoriniu laikotarpiu įvykusių Taupo ir Teros (Santorinio) išsiveržimų metu buvo išmesta maždaug po 100 km³ įvairių medžiagų).

 

Kiekvieno ugnikalnio išsiveržimo produktai pasklisdavo šimtus kilometrų, darydavo didelį poveikį gamtai ir turbūt lemdami daugelio rūšių nykimą Šiaurės Amerikoje.

Keli smulkesni išsiveržimai įvyko prieš 160 000, 70 000 metų, užpildydami beveik visą Jeloustono kalderą.

Jeloustone kasmet registruojami keli tūkstančiai silpnų žemės drebėjimų; istoriniu laikotarpiu užfiksuoti šeši stiprūs drebėjimai (virš 6 magnitudžių), tarp kurių stipriausias nutiko 1959 m., išjudindamas didelę nuošliaužą, užtvenkusią upę ir sukūrusią naują ežerą – Žemės drebėjimo ežerą. Kitos šio drebėjimo pasekmės – nauji geizeriai ir plyšiai.

Pastaruoju laikotarpiu vėl stebimas Jeloustono geoterminis suaktyvėjimas. 2003 m. atsivėrė naujų fumarolių, o kai kurių geizerių vandens temperatūra taip pakilo, kad jie tapo garo fontanais.

 

Paviršiaus dažniausias aukštis 2200–2500 m, didžiausias – 3462 m (Erelio kalnas). Parke yra vaizdingas Jeloustono kanjonas, ~40 krioklių, iš kurių didžiausias – Žemutinis Jeloustono krioklys (94 m). Telkšo Jeloustono ežeras (plotas 371 km²).

Apie 80 % parko ploto užima miškai, daugiausia spygliuočių.

Veisiasi juodauodegiai ir baltauodegiai elniai, vapičiai, bizonai, briedžiai, snieginiai avinai, grizliai, Amerikos juodieji lokiai, pumos, kojotai, pilkieji vilkai. Daug paukščių (baltagalviai ereliai, sakalai keleiviai, gulbės), žuvų (upėtakiai ir arktiniai kiršliai saugomi).

• Didysis geizeris
• Senasis Ištikimasis geizeris