Tarptautinė Civilinės Aviacijos Organizacija

Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija International Civil Aviation Organization
Santrumpa	TCAO, ICAO, OACI, ИКАО
Įkurta	1947 m. balandžio 4 d. (1947-04-04)
Tipas	Specializuotoji Jungtinių Tautų institucija
Būstinė	Monrealis, Kanada
Oficialios kalbos	Arabų, kinų, anglų, prancūzų, rusų, ispanų
Generalinis sekretorius	Juan Carlos Salazar Gómez
Holdingas	Jungtinių Tautų Ekonominė ir Socialinė Taryba
Tinklalapis	www.icao.int

įkurta specializuotoji Jungtinių Tautų institucija, nustatanti tarptautines normas, koordinuojanti civilinės aviacijos vystymą, reguliuojanti saugių ir efektyvių skrydžių sritis.

 

Antrojo pasaulinio karo metu lėktuvai taip ištobulėjo, kad galutinai patvirtino esą svarbi transporto priemonė. Tuomet ir atsirado poreikis koordinuoti tarptautinę civilinės aviacijos veiklą, kurios daugelio aspektų atskirų šalių vyriausybės pačios sureguliuoti nepajėgė.

1944 m. gruodžio 7 d. JAV kvietimu Čikagoje susirinkę 52 šalių atstovai pasirašė vadinamąją Čikagos konvenciją, padėjusią pamatus Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai (toliau ICAO). Ji šalių požiūriu turėjo užtikrinti veiksmingą valstybių bendradarbiavimą ir tuo metu būtiną tarpusavio supratimą, kuris tebėra aktualus ir iki šiol. ICAO Asamblėja savo A29-1 rezoliucija gruodžio 7-ąją paskelbė Tarptautine civilinės aviacijos diena, kuri kasmet minima visose ICAO šalyse.

Šiuo metu organizacija jungia 190 šalių, Lietuva Tarptautinės Civilinės Aviacijos Organizacijos nare tapo 1992 m. vasario 7 d.

Organizacija siekia, kad:

• civilinė aviacija visame pasaulyje būtų plėtojama saugiai ir veiksmingai;
• orlaivių konstrukcijos būtų kuriamos ir tobulinamos tik taikiais tikslais;
• būtų remiamas tarptautinės civilinės aviacijos oro kelių, oro uostų bei oro navigacijos priemonių plėtojimas;
• būtų atsižvelgiama į žmonių poreikius ir kartu užtikrinama, jog skrydžiai būtų saugūs, reguliarūs, veiksmingi bei ekonomiški;
• visos šalys – ICAO narės – turėtų lygias teises ir nė viena iš jų nebūtų diskriminuojama;
• ekonomika būtų apsaugota nuo nepagrįstos konkurencijos.

ICAO tvirtina tarptautinius oro transporto standartus, rengia praktines bei procedūrines rekomendacijas techniniais, ekonominiais bei juridiniais klausimais. Kartu įvairių šalių vyriausybines institucijas, oro transporto priemonių gamintojus bei specialistus skatina keistis informacija bei koordinuoti veiksmus. Pagrindines ICAO veiklos sritis nustato aukščiausia šios organizacijos institucija – ICAO Asamblėja.

Taryba parengė ir patvirtino 18 techninių Čikagos konvencijos priedų, kurie apibrėžia svarbiausias aviacijos sritis:

Be šių, pagrindinių, egzistuoja daug kitų ICAO dokumentų, kurie reguliuoja atitinkamas konkretesnes civilinės aviacijos veiklos sritis. Dokumentai leidžiami šešiomis oficialiomis ICAO kalbomis: anglų, prancūzų, ispanų, rusų, arabų ir kinų.

Lietuvos civilinės aviacijos specialistai savo darbe taip pat vadovaujasi ICAO standartais bei rekomendacijomis. Šių dokumentų reikalavimai atsispindi galiojančiuose nacionaliniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 20 tarptautinių civilinės aviacijos konvencijų bei protokolų.

TCAO būstinė įsikūrusi Monrealyje, Kanadoje. Organizacija turi regioninius skyrius Bankoke, Kaire, Nairobyje, Dakare, Limoje, Meksike ir Paryžiuje. Lietuva priklauso Paryžiuje veikiančiam Europos ir Šiaurės Atlanto skyriui.

 

ICAO taryba renkama asamblėjoje kas 3 metus, ją sudaro 36 nariai trijose skirtingose kategorijose. Dabartinė taryba išrinkta 2013 m. spalio 1 d. 38-ojoje asamblėjoje. Dabartinę tarybą sudaro:

I kategorija – (valstybės turinčios didžiausią svarbą aviacijoje) – Australija, Brazilija, Kanada, Kinija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Rusija, JK ir JAV.

II kategorija – (valstybės teikiančios didelį dėmesį tarptautinės aviacijos oro navigacijai) – Argentina, Egiptas, Indija, Meksika, Nigerija, Norvegija, Portugalija, Saudo Arabija, Singapūras, PAR, Ispanija ir Venesuela.

III kategorija– (valstybės pagal geografinį išdėstymą)- Bolivija, Burkina Faso, Kamerūnas, Čilė, Dominika, Kenija, Libija, Malaizija, Nikaragva, Lenkija, Korėja, JAE ir Tanzanija.

 

ICAO turi pagrindinę būstinę, 7 regioninius biurus ir vieną regioninį pusiau biurą.

• Būstinė – Monrealis, Kvebekas, Kanada
• Azijos ir Ramiojo vandenyno (APAC) – Bankokas, Tailandas; Pusiau biuras – Pekinas, Kinija
• Rytų ir Pietų Afrikos (ESAF) – Nairobis, Kenija
• Europos ir Šiaurės Atlanto (EUR/NAT) – Paryžius, Prancūzija
• Viduriniųjų Rytų (MID) – Kairas, Egiptas
• Šiaurės Amerika, Centrinė Amerika ir Karibai (NACC) – Meksikas, Meksika
• Pietų Amerika (SAM) – Lima, Peru
• Vakarų ir Centrinė Afrika (WACAF) – Dakaras, Senegalas

Generaliniai sekretoriai

Sekretorius	Šalis	Metai
Juan Carlos Salazar Gómez	Kolumbija	2021–
Dr. Fang Liu	Kinija	2015–2021
Raymond Benjamin	Prancūzija	2009–2015
Dr. Taïeb Chérif	Alžyras	2003–2009
Renato Claudio Costa Pereira	Brazilija	1997–2003
Philippe Rochat	Šveicarija	1991–1997
Shivinder Singh Sidhu	Indija	1988–1991
Yves Lambert	Prancūzija	1976–1988
Dr. Assad Kotaite	Libanas	1970–1976
Bernardus Tielman Twigt	Nyderlandai	1964–1970
Ronald MacAllister Macdonnell	Kanada	1959–1964
Carl Ljungberg	Švedija	1952–1959
Albert Roper	Prancūzija	1944–1951

Tarybos prezidentai

Prezidentas	Šalis	Metai
Salvatore Sciacchitano	Italija	2020–
Dr. Olumuyiwa Benard Aliu	Nigerija	2013–2019
Roberto Kobeh Gonzalez	Meksika	2006–2013
Dr. Assad Kotaite	Libanas	1976–2006
Walter Binaghi	Argentina	1957–1976
Edward Pearson Warner	JAV	1947–1957

• TCAO oro uostų kodai
• TCAO orlaivių gamintojų kodai
• Orlaivių tipų kodai
• Orlaivių registracija

• TCAO tinklalapis